Žaidimas – savitikslė vaiko veikla vaikystėje

Istorijos eigoje būta daugybė bandymų apibrėžti žaidimo sąvoką ir biologinę žaidimo funkciją. Sąvoką žaidimas kiekvienoje tautoje buvo suprantama nevienodai. Manoma, kad žodis žaidimas kilęs iš indoeuropiečių žodžio ghem ir tiesiogiai susijęs su gyvūnais, nes jis reiškia ne tik gyvybinį aktyvumą, bet ir gyvūnų elgseną. Senovės graikams žaidimas reiškė paizen – elgesį, būdingą vaikams, t. y. kūdikio darbą. J. Heizinga(1956,p.47) nustatė, kad senovės graikų kalboje buvo trys pagrindinės žodžio žaidimas sampratos: pėdija – vaikiškas žaidimas, atiro – žaidimas-pramoga, niekutis, tuščias pasilinksminimas, agon – varžybos, lenktyniavimas. Sanskrite jis išskyrė penkias žodžio žaidimas reikšmes: vaikų žaidimas, žaidimas-pristatymas, žaidimai-juokai, pokštai, žaidimas kaip daugybė atsitiktinių, nepaaiškinamų sutapimų, žaidimas-apsimetimas. Lotynų kalboje žaidimas - paidid artimas žodžiui auklėjimas. Sanskrito kalboje žodis kliada – žaidimo džiaugsmas. Vėliau visose europiečių kalbose sąvoka žaidimas suprantama vienodai. Tai tokia plati žmonių veikla, kuri teikia linksmybes, pasitenkinimą. „Tarybiniame enciklopedijos žodyne“(1983)žodis igra aiškinamas, kaip neproduktyvios veiklos rūšis, kurios motyvas – ne jos rezultatas, bet pats procesas. Ši veikla svarbi vaikų ugdymui, tai psichologinio pasirengimo priemonė būsimoms gyvenimiškoms situacijoms. Visuose aukščiau minėtuose žaidimo sąvokos aiškinimuose bendra tai, kad žaidimas suprantamas kaip veikla, teikianti malonumą, džiaugsmą, nereikalaujanti ypatingų pastangų ir nesiekianti rezultatų. Tai toks procesas, kurio metu gyva būtybė paklūsta įgimtam judėjimo ir mėgdžiojimo instinktui. Mažyliai yra natūraliai žaismingi, mėgsta žaisti ir daro tai, kai tik gali. Žaidžiantis vaikas pats, savo noru pradeda žaisti. Nežaidžiantis vaikas atlieka veiksmus su konkrečiu žaislu, objektu kam nors paliepus. Tik laisvas žaidimas gali būti savarankiškos vaiko minties mokykla. Laisvas, savaiminis žaidimas ra visada motyvuotas – malonumas, pasitenkinimas. Niekas kitas vaikui negali sakyti, ką ir kaip daryti. Jeigu norime suprasti žaidimo vertę, turime suvokti, kodėl taip svarbu, kad žaidimas būtų motyvuotas.
Taigi žaidimas turi didelę įtaką vaiko psichiniam ir fiziniam brendimui. Žaidimu mažylis ugdomas kaip asmenybė: formuojasi tos asmenybės psichikos pusės, nuo kurių ateiti priklausys vaiko sėkmė moksle, darbe bei santykiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!