Vyrų sergamumas lėtinėmis ligomis

TURINYS Įvadas 2 LĖTINĖS LIGOS 4 1. Onkologiniai susirgimai 5 1.1. Plaučių vėžys 12 1.2. Prostatos vėžys 14 1.3. Šlapimo pūslės ir inkstų vėžys 16 1.4. Odos vėžys 20 1.5. Galvos smegenų vėžys 21 1.6. Limfoma, leukemija 22 2. Kraujagyslių ligos 23 2.1. Ateroskleroė 24 2.2. Arterinė hipertenzija 24 TRAUMATIZMAS 25 ĮVADAS Sveikata - pagrindinis rodiklis, atspindintis socialinius visuomenės pokyčius. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių visų gyventojų socialinė ekonominė padėtis, o tuo pačiu ir sveikata gerėja, tačiau vienų gyventojų grupių gerėjimo tempai didesni, kitų – mažesni, o tai didina sveikatos netolygumus (1, 2, 4). Vykstanti globalizacija atneša didesnę riziką sveikatai, atsiranda naujos “importuotos” ligos, kurios dėl sumažėjusių atstumų (t.y. greito susisiekimo) greitai plinta, taip pat plinta ir globalios sveikatai žalingos žinios. Pasaulyje formuojasi naujos gyventojų sveikatos problemos: įtampa, pervergimas nuo įtempto darbo, informacijos gausos, ryškėja pasaulinis infekcijų plitimas, taip pat atsparumas antibiotikams. Sprendžiant visuomenės sveikatos problemas ir taikant poveikio priemones labai svarbi yra situacijos analizė (2). Sveikatos problemos įvertinimas turi būti atliktas, remiantis mokslo tyrimų rezultatais ar jau atliktų programų išvadomis. Sprendžiant visuomenės sveikatos problemas, visų pirma neįmanoma tenkintis tradiciniu visuomenės sveikatos suvokimu, susiformavusiu sprendžiant užkrečiamųjų ligų problemas. Didelis vaidmuo čia tenka sveikatos ugdymui, aplinkos saugai bei ligų profilaktikai. Sveikatos statistikoje naudojama daugybė su sveikata susijusių duomenų, o jų analizė teikia informaciją apie sveikatą. Sveikatos rodiklių analizė leidžia numatyti ir prognozuoti sveikatos pokyčių kryptis, sveikatos programų ar tarnybų efektyvumą, kainas, galimas išeitis, o tai yra labai aktualu ribotų resursų sąlygomis (2). Gyventojų sveikatos skirtumai būdingi daugumai Europos valstybių, todėl sveikatos skirtumų mažinimas yra vienas svarbiausių Europos sveikatos politikos tikslų. Norint rasti efektyvius sprendimus, būtina žinoti sveikatos skirtumų priežastis. Nustatyta, kad gyventojų sveikatą kartu su tradiciniais rizikos veiksniais (amžius, lytis) lemia ir netradiciniai veiksniai (psichologiniai, socialiniai, aplinkos bei gyvensenos, ekonominiai, kultūriniai veiksniai). Literatūros šaltiniuose Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų, suaugusių Lietuvos vyrų pagrindinių sveikatos rodiklių pokyčiais dažniausiai yra analizuojami duomenis suskirstant į du etapus: vyrų sveikatos rodiklių pokyčiai 1990 - 1999m. ir 2000-2003 m. Grafikas , vyrų savo sveikatos vertinimas (proc.). (Lietuvos regioninė duomenų bazė) Grafike matyti, kaip vyrai vertina savo sveikata. Dauguma vyrų mano, kad jaučiasi gerai, arba vidutiniškai, ir kad sveikatos sutrikimų neturi, tik labai maža dalis skundžiasi sveikata. Gal dėl to ir yra apmažėjas lankymasis pas daktarus, bet piktybinių navikų ligų skaičius nemažėja , o kaip tik didėja. (5) LĖTINĖS LIGOS Lėtinės ligos (širdies ir kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai, lėtinės kvėpavimo ligos, tuberkuliozė ir t.t) yra viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų daugelyje pasaulio šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis. 2002 m. 7 mln. – nuo piktybinių navikų. 4 mln. – nuo lėtinių plaučių ligų. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo lėtinių ligų skaičius padidės 17 procentų. Lėtinės ligos yra svarbiausia Europos gyventojų mirties priežastis. 2002 m. Nuo šių ligų mirė 8,1 mln. Europos gyventojų, t.y lėtinės ligos sudarė 86 procentus visų mirties priežasčių. Keletą dešimtmečių šios ligos išlieka pagrindine Lietuvos gyventojų mirties priežastimi, nuo piktybinių naviku mirė apie 18 procentų. Gyventojai, sergantys kokia nors lėtine liga ar turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų, rodiklis vyrai (proc.) (Lietuvos regioninė duomenų bazė) (7) Tam tikrų ligų paplitimas gali būti nustatomas naudojant sveikatos priežiūros įstaigų statistinius duomenis, ligų registrus bei atliekant medicininius tyrimus ir gyventojų apklausas. Tyrimo rezultatai rodo, kad 46 proc. 15m ir vyresni vyriškos lyties gyventojas yra kada nors sirgęs kokia nors lėtine liga. Lėtininės ligos labiau būdingos vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrams. Lėtinės ligos yra viena iš aktualiausių Lietuvos žmonių sveikatos problemų. Mūsų šalies gyventojų nuo kai kurių piktybinių navikų yra vienas didžiausių Europoje. Savo darbe mes paanalizuosim Lietuvos vyrų onkologinių susirgimų grafikus, nagrinėsime bei aprašysime onkologines ligas, nes iš daugelio lėtinių neinfekcinių ligų tiksliausiai yra vykdoma piktybinių navikų apskaita. 1. ONKOLOGINIAI SUSIRGIMAI Nepiktybiniai augliai neplinta į kitas kūno vietas bei nepažeidžia aplinkinių audinių, jie retai kelia pavojų gyvybei, nors kartais gali būti ir grėsmingi. Pavyzdžiui, gerybinis smegenų navikas augdamas gali užspausti svarbius smegenų centrus ir sukelti sunkius neurologinius pakitimus ar net mirtį. Piktybiniai augliai (vėžiai) augdami naikina aplinkinius audinius, vėliau persikelia į kitas organizmo vietas, sukeldami metastazes. Negydomi ar nepagydomi (nepasiduodantys gydymui, rezistentiški) vėžiai visada baigiasi mirtimi. Dėl labai didelio onkologinių ligų išplitimo ypatigai svarbus tampa gydymas. Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai. (7) 1. grafikas. Vyrų sergamumas piktybiniais navikais 100000 gyv. Lietuvos miestuose. (Lietuvos regioninė duomenų bazė) 1.2 grafikas 100 000 gyventojų tenka sergančių, vyrų Lietuvoje (Lietuvos regioninė duomenų bazė) Iš grafiko 1.2 galime spręsti, kad sergamumas onkologinėmis ligomis šiuo laikotarpiu nuosekliai didėja. 1998m. nustatyta 364,6 atv./100000gyv. Labai nežymūs poslinkiai ankstyvoje navikų diagnostikoje, kuri ypač nepalanki vyrams - 55% vyrų piktybiniai navikai diagnozuojami III – IV stadijų. Ši situacija dėl užleistų vėžio atvejų yra greičiausiai dėl to, kad vyrams būdinga navikų lokalizacija yra vadinama visceralinė – vidaus organų, diagnozuoti sunkiau prieinama. Vyrų sergamumo struktūroje vyravo plaučių (80,4atv./100000gyv.,) prostatos (40,5atv./100000gyv.,) ir skrandžio vėžys (34,9atv./100000gyv.,).Tokie vyrų sergamumo skirtumai paaiškinami pirmiausia genetika ir tuo, kad vyrai žymiai daugiau rūko (3). Aptariamuoju laikotarpiu sparčiai didėjo sergamumas tuberkulioze, plito jos sukėlėjų rezistencinės formos. Lyginant su Estija ir Latvija, Lietuvoje sergamumas vėžiu yra didesnis ir labiau didėja palyginus su šiomis šalimis (1.3 grafikas) 1.3 grafikas. Sergamumo piktybiniais navikais (abs. sk.) Lietuvos ir kitų Europos šalių vyrų populiacijose pokyčiai 1990 - 2002 m. (HFA duomenų bazė) 1.4 grafikas. Vyrų sergamumas piktybiniais navikais pagal pagrindines lokalizacijas (proc). (Statistikos departamentas) Šiame grafike (1.4) yra pavaizduota vyrų sergamumas piktybiniais navikais pagal pagrindines lokalizacijas 1996 – 2004 metais. Kaip matome, šioje diagramoje yra pavaizduota 10 ligų. Vyrai dažniausiai serga plaučiu vėžiu, bei labai sparčiai kyla rodikliai prostatos, ši liga vis dažniau pradeda kamuoti vyrus. Per pastaruosius kelerius metus prostatos sergamumas ženkliai pakilo. Taip pat vyrai gana dažnai serga skrandžio vėžiu, šlapimo pūslės ir inkstų, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei odos vėžiu. Anglų mokslininkai onkologai R.Doll ir R.Pito, tyrinėjantys vėžio rizikos veiksnių visumą, priėjo štai prie tokių išvadų: - 30-35 proc. atvejų vėžys yra susijęs su netinkama mityba; - 30-32 proc. - su rūkymu; - 10 proc. onkologinių ligų sukelia virusai; - 7 proc. - seksualinio gyvenimo ypatumai (pvz., kuo dažniau moteris yra linkusi keisti sekso partnerius, tuo labiau rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu); - 4 proc. - pramoninės kancerogeninės medžiagos; - 3-4 proc. - alkoholis (ypač padidina pavojų susirgti storosios žarnos, burnos, ryklės, stemplės ir gerklų vėžiu); - 2 proc. - aplinkos užterštumas (chemijos gamyklos, fabrikai, įvairios perdirbimo įmonės, nuolat „praturtinančios“ orą teršalais, automobilių išmetamosios dujos ir t.t.); - 2 proc. - paveldimumas. Šeimyninis veiksnys dažnai būna susijęs su polinkiu sirgti tam tikra liga. Pvz., paveldimumas turi įtakos krūties, kiaušidžių, storosios žarnos, plaučių vėžiui. - po 1 proc. - UV saulės spindulių žalingas poveikis, gausus produktų su sintetiniais maisto priedais vartojimas;(8) - 5 proc. atvejų vėžio rizikos veiksniai nėra žinomi. Panašius duomenis apie vėžį lemiančius rizikos veiksnius pateikia ir Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra. Pagal grafika (1.1.4) Aprašysime kelis dažniausius piktybinio naviko atvejus tai: plaučių vėžys, prostatos vėžys, šlapimo pūslės ir inkstų vėžys. (5, 6) Piktybiniais navikais dažniau serga vyresni žmonės, taigi tikėtina, kad ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, ir ateityje daugės onkologinėmis ligomis sergančių žmonių. Beje, vyrų sergamumas piktybiniais navikais 2003 m. buvo didžiausias šalyje. 2003 m. iš viso vėžiu sirgo 1075 žmonės. Nuo piktybinių navikų mirė 111. Vyrų sergamumas piktybiniais navikais 1990 1998 Iš viso pirmą kartą susirgusių Iš jų pagal lokalizaciją: 5298 6578 Plaučiai, trachėja, bronchai 1313 1404 Prostata 386 708 Melanoma ir kiti odos piktybiniai navikai 434 697 Gaubtinė ir tiesioji žarna 449 651 Skrandis 175 609 Šlapimo pûslë ir inkstai … 631 Smegenys … 131 Burnos ertmë ir ryklë 175 62 Limfoma, leukemija 328 385 Kiti 2038 1300 100 000 vyrø tenka susirgusiø 299.4 376.7 Palyginti su bendru susirgusiøjø skaièiumi, % 51.2 48.7 . Vyrų sergamumo struktūroje vyravo trachėjos ir plaučių, prostatos ir odos vėžys. Sergamumas trachėjos ir plaučių vėžiu sudarė 80,4; prostatos – 40,6; o odos – 36,2 atvejų 100 000 vyrų. 1.1 PLAUČIŲ VĖŽYS. Plaučių vėžio paplitimas 1.1.1 grafikas. Sergamumas lėtine plaučių liga (proc.) Lietuvos ir kitų Europos šalyse 1993 - 2002 m. (HFA duomenų bazė) Plaučių vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Kasmet nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta beveik 1mln. žmonių. 2000 m. vien JAV buvo nustatyta apie 170 tūkstančių naujų plaučių vėžio atvejų, apie 160 tūkstančių žmonių mirė nuo šios ligos. Lietuvoje tais pačiais metais plaučių vėžys diagnozuotas 1626 žmonėms (1356 vyrams ir 270 moterų), 1372 mirė (1184 vyrai ir 188 moterys). Dažniausiai šia liga serga vyrai, jų susirgimo pagrindinė priežastis tabako rūkimas, tai matyti ir iš grafiko (1.1.2) ,kad vyrų žymiai daugiau rūko, negu moteris, tai todėl galima teigti kad vyrai serga dažniau plaučių vėžių. Šiuolaikinei medicinai kol kas nepavyksta sumažinti ligos paplitimo ir mirštamumo nuo jos, todėl plaučių vėžys išlieka aktuali medicinos problema tiek Lietuvoje , tiek pasaulyje.(5) 1.1.2 grafikas. Rūkimo paplitimo palyginimas tarp vyrų ir moterų Lietuvoje (proc.) (Lietuvos regioninė duomenų bazė) Pagal audinių struktūrą (histologiją) skiriamos dvi plaučių vėžio formos: 1. Smulkialąstelis. 2. Nesmulkialąstelis. Smulkialąsteliu plaučių vėžiu serga apie 20 –25% visų sergančiųjų plaučių vėžiu. Lietuvoje kasmet registruojama per 300 naujų šios plaučių vėžio formos atvejų. Dėl greitos eigos ji pasižymi trumpu išgyvenamumu ir aukštu mirtingumu. Kasmet nuo smulkialąstelio plaučių vėžio Lietuvoje miršta apie 250 ligonių. Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių, sergančių smulkialąsteliu plaučių vėžiu, yra rūkantys. Cigarečių rūkymas padidina riziką susirgti smulkialąsteliu plaučių vėžiu apie 30 proc. Plaučių vėžio požymiai Dažniausiai smulkialąstelio plaučių vėžio eiga yra besimptomė, ir tik ligai pažengus atsiranda ligos požymių: kosulys, dusulys, atkosėjimas krauju, skausmas krūtinės ląstoje, obstrukcinė pneumonija, svorio kritimas, silpnumas, greitas nuovargis, sanąrių skausmai, balso užkimimas. Kadangi ligai būdinga slapta eiga, labai svarbu, kilus net ir mažiausiam įtarimui, kreiptis į gydytoją, kad susirgimas būtų laiku diagnozuotas ir paskirtas adekvatus gydymas. (7) Plaučių vėžio gydymas Smulkialąstelis plaučių vėžys yra dviejų pagrindinių rūšių: riboto išplitimo, kai liga apėmusi vieną krūtinės ląstos pusę, ir išplitęs, kai liga išplitusi į kitą krūtinės ląstos pusę arba nustatomos tolimosios metastazės. Apie 60 -70 proc. visų smulkialąstelio vėžio atvejų yra išplitęs SPV. Gydymo taktiką lemia prognostiniai faktoriai, leidžiantys pasirinkti kuo efektyvesnį gydymą. Įvertinama tiksli auglio histologija, išplitimas, paciento būklė, amžius, gretutiniai susirgimai…smulkialąsteliu plaučių vėžio gydymas yra kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios vėžio formos gydymo metodas yra chemoterapija arba chemoradioterapija. Chirurgiškai galima gydyti tik I-II stadijos navikus, kombinuojant kartu su chemoterapija. Tačiau daugumai ligonių liga progresuoja per pirmus metus ir būtina skirti II eilės chemoterapiją. Jai priklauso naujos kartos chemopreparatai Kas sukelia plaučių vėžį? Vienas svarbiausių plaučių vėžį sukeliančių veiksnių yra tabako rūkymas. Rūkant į plaučius patenka daugybė kenksmingų medžiagų, vadinamų karcinogenais, kurios pažeidžia sveikas plaučių ląsteles. Ar susirgsite plaučių vėžiu, priklauso nuo amžiaus, nuo to, kada pradėjote rūkyti, nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, rūkymo trukmės, taip pat ir nuo paveldėtų organizmo savybių. Literatūroje nurodoma, kad plaučiu vėžiu suserga apie 10-15 procentų visų rūkančiųjų. Likę 85 – 90 procentų plaučiu vėžiu nesuserga. (6) 1.2 PROSTATOS VĖŽYS. Kas tai? Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinė liga. Kadangi priešinę liauką turi tik vyrai, tai ir šia liga gali sirgti tik vyrai. Sergamumas priešinės liaukos vėžiu yra apie 6 proc. (Lietuvoje sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius yra antras po plaučių vėžio, Vakarų Europoje ir JAV – didžiausias). Dažniausiai serga vyresni nei 50-60 metų vyrai (grafikas 1.2.1). Vyrų mirštamumas nuo prostatos vėžio užima trečią vietą po plaučių ir virškinimo trakto navikų. (4) 1.2.1 grafikas. Vyrų susirgimas prostata pagal amžių išreikštas procentais. (HFA duomenų bazė) Vyrų sergamumas prostatos hiperplazija Prostatos hiperplazija praktiškai suserga 80 proc. vyrų. Prostatos didėjimas prasideda nuo 40 metų. Laikoma, kad tokiame amžiuje ši problema kankina apie 40 proc. vyrų. Vyresnio amžiaus vyrų serga dar daugiau. Prostatos hiperplaziją galima vadinti vyresnio amžiaus vyrų liga. Jos atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Persirgimas lytinėmis, peršalimo ligomis sudaro palankią terpę prostatai didėti, bujoti. Reikšmės turi ir lytinis gyvenimas. Jeigu lytiniai santykiai labai reti, susidaro stazės, prostata išburksta. Padidėjusi prostata pradeda peraugti jungiamuoju audiniu, užspaudžia šlapimtakį ir susiaurina jo spindį. Šlapinimasis sutrinka, šlapimo pūslėje susirenka didelis šlapimo kiekis, šlapimo pūslė pradeda pūstis, inkstai irgi - šlapimas negali ištekėti. Prostatos požymiai Padidėjus prostatai, vyrą ima kankinti nemalonūs pojūčiai: skausmingas šlapinimasis, šlapimo susilaikymas ar dažnas šlapinimasis. Ypač varginantis yra naktinis šlapinimasis, nes dėl poreikio dažnai keltis - 3-4 kartus per naktį - paprasčiausiai neįmanoma gerai išsimiegoti. Pirmieji požymiai, rodantys prostatos hiperplaziją, yra ir silpna, nutrūkstama šlapimo srovė, šlapinimasis lašais ir nevisiško šlapimo pūslės ištuštinimo jausmas, lytinio gyvenimo sutrikimai. Beje, dėl prostatos sutrikimų atsiradę skausmai gali plisti į nugarą, todėl kartais neįsigilinus pradedamos gydyti kitos ligos, net nepatikrinus prostatos. Prostatos gydymas Gydymas ilgas, bet nesunkus. Paprastai pradedamas gydymas nuo žolinių vaistų, jų yra labai įvairių: Prostamol Uno, Tadenan ir kt. Tai tikrai geri preparatai. Lietuvoje vyrai dažniausiai renkasi Prostamol Uno, kadangi jis gerai veikia ir užtenka po 1 kapsulę per dieną. Kadangi prostatos hiperplazija yra ilgai trunkanti liga, tai ir vaistų reikia vartoti palyginti ilgą laiką - ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Šių preparatų vartojimas apsaugo nuo prostatos audinio vešėjimo progresavimo, sumažina šlapimo pūslės spaudimą, sustiprina šlapimo srovę, apsaugo prostatos audinį nuo uždegimo, pagerina lytinį pajėgumą. Augalinių preparatų visiškai užtenka ligos pradžioje, esant I-II laipsnio prostatos išvešėjimui. Tų augalinių preparatų galima nusipirkti patiems vaistinėse ir vartoti pajutus 1.3 ŠLAPIMO PŪSLĖS IR INKSTŲ VĖŽYS. 1.3.1 Vyrų ir moterų palyginimas pagal metus susirgimas šlapimo pūslės vėžių (proc). (cancer research uk duomenų bazė) Šlapimo pūslės vėžys – šlapimo pūslės piktybinis navikas. Labiau paplitęs moderniosiose šalyse (pvz., Didžiojoje Britanijoje sudaro 8% visų vyro piktybinių navikų). Lietuvoje piktybiniai šlapimo pūslės navikai sudaro apie 4% visų navikų arba 35-50% šlapimo ir lyties organų navikų. Jie pasitaiko vyresniems (50-80 m.) žmonėms. Vyrai serga dažniau negu moterys (V : M = 3- 4 : 1) , grafikas (1.3.1).(4, 5) Šlapimo pūslės susirgimas vėžiu priežastis Šlapimo pūslės navikų atsiradimo priežastys nėra gerai žinomos. Dažniau serga chemijos pramonės darbuotojai ir rūkaliai, ligoniai, kurie ilgai buvo gydomi ciklofosfamidu. Šlapimo pūslės vėžio požymiai Dažniausiai ligoniai pastebi kraują šlapime, skundžiasi disurijos reiškiniais (dažnu, skausmingu šlapinimusi nedidelėmis porcijomis), gali nelaikyti šlapimo. Tai dažniausi šlapimo pūslės vėžio simptomai. Kiti simptomai, kaip skausmai pilvo apačioje, kaulų skausmai, tuštinimosi sutrikimas (peraugus vėžiui į tiesiąją žarną), sutrikęs šlapimo nutekėjimas (hidronefrozė), vėžiui peraugus į šlapimtakius pasitaiko gana retai. Todėl, kai sveikas žmogus ima dažnai šlapintis, nelaiko šlapimo, atsiranda kraujo šlapime, reikėtų pagalvoti apie šlapimo pūslės vėžį. Liga progresuoja lėtai. Pirmas ligonių skundas – kraujas šlapime, dažnai su krešuliais. Plintant navikui šlapimo pūslėje, atsiradus metastazėms kituose organuose, pastebimi kiti simptomai. Kuo labiau navikas išplitęs, tuo prastesni gydymo rezultatai. Diagnozavus naviką ankstyvoje stadijoje, pavyksta sustabdyti ar sulėtinti naviko plitimą. Šlapimo pūslės vėžio gydymas Šlapimo pūslės vėžio gydymas yra labai sudėtingas, nes dažniausiai navikas būna šlapimo pūslės trikampyje ar kaklelyje. Norint pašalinti tokį naviką, reikia pašalinti visą pūslę, o visiškai pašalinus naviką, jis 60-70 proc. atvejų atsinaujina. Todėl dažniausiai taikomi kombinuoti gydymo metodai, prieš ar po operacijos skiriamas spindulinis ir chemoterapinis gydymas. Gydymo rezultatams turi reikšmės naviko piktybiškumas ir jo išvešėjimo gylis pūslės sienelėje. Inkstų vėžys - karcinoma – tai piktybinis inksto auglys, dar kitaip vadinamas tumoru ar naviku. Jis sudaro 2% visų vėžinių ligų atvejų. Lietuvoje kismet inkstų vėžiu suserga 500-700 žmonių. 1985 metais dėl inksto vėžio pasaulyje 102 tūkst. ligonių. Taigi mirtingumas nuo inksto karcinomos didėja. Šios ligos priežastys neaiškios. Dabar sukauptais duomenimis, gali būti net paveldima. Inksto vėžys pasitaiko per 50 metų amžiaus turintiems pacientams, dažniausiai 6-7 gyvenimo dešimtmetyje, vyrai serga dažniau nei moterys. Bendrų faktorių, galinčių padidinti riziką susirgti inkstų vėžiu, nėra, tačiau nustatyti tam tikri epidemiologiniai aspektai, dėl kurių dažniau susergama vėžiu – tai rūkymas, nutukimas, ilgalaikis kontaktas su sunkiaisiais metalais, pvz., kadmiu, neracionali mityba. Dažniausias yra inkstų ląstelių vėžys arba renoceliulinė karcinoma (RCC). Tai piktybinis auglys, kurį sudaro pakitusios, vėžinės inksto ląstelės. Pasitaiko 80-90% inkstų auglių atvejų. Kiti inksto vėžio tipai: Pereinamojo epitelio ląstelių karcinoma: pasitaiko 5-10% inksto vėžių atvejų, ji vystosi inksto geldelės viduje. Vilmso (Wilm‘s tumor) auglys: beveik visada jis nustatomas vaikams, pasitaiko 5-6% sergančiųjų. Jis labia retas tarp suaugusių ligonių. Inksto sarkoma: tai retas inksto tumoro tipas, sudaro apie 1% visų auglių, vystosi iš inksto jungiamojo audinio ląstelių. Inksto adenoma: tai nepiktybinis, lėtai augantis, neinvazyvus inksto auglys. Onkocitoma yra inksto nepiktybinis, tačiau dažnai gana nemažas darinys; jis nemetastazuoja, bet linkęs piktybėti auglys. Dėl to operuotinas. Angiolipoma: nepiktybinis inksto kraujagyslinis ir riebalinis auglys. 1.3.2 grafikas. Inkstų vėžio susirgimų skaičius ir palyginimas su kitomis EU šalimis. (cancer research uk duomenų bazė). Grafike (1.3.2) matyti kad Lietuva pagal inkstų vėžį neatsilieka nuo pirmaujančių šalių. Pagal grafiko duomenis galima teigti, jog vyrų daugiau serga šia liga. Skirtumas siekia beveik du kartus. Gal taip yra dėl to kad tabako rūkymas bei alkoholio vartojimas taip pat turi įtakos inkstų vėžiui, kadangi vyrų daug daugiau geria bei rūko, tai ir susirgimų skaičius didesnis. Inkstų vėžio požymiai Dažniausias vėžio simptomas yra hematurija – kraujas šlapime. Jis gali būti matomas plika akimi šlapinantis arba nustatomas atliekant šlapimo tyrimą. Gali būti ir gana intensyvus, pavojingas gyvybei kraujavimas. Kraujas šlapime gali būti ir kitų šlapimo sistemos organų vėžio, akmenligės ar uždegimo požymis. Skausmas nėra pirmasis vėžio požymis. Galbūt dėl to pacientai į gydytojus neretai kreipiasi per vėlai. Skausmai yra jau toliau pažengusios ligos požymis, kai auglys yra jau gana didelis ir spaudžia aplinkinius audinius. Nuo 25 iki 40% inksto vėžio atvejų diagnozuojama atsitiktinai, atliekant profilaktinius tyrimus. Skausmas būna dažnai bukas, maudžiantis, pastovus. Inkstų diegliai nėra būdingi inksto karcinomai, tai dažniausiai yra akmenligės ženklas, tačiau jie gali atsirasti, kai yra kraujavimas ir krešuliu užkemšamas šlapimtakis. Didesnis auglys čiuopiamas per pilvą tuoj po šonkauliais dešiniame ar kairiame šone, neretai pacientai patys apčiuopia „gumbą“ viename ar kitame pašonkaulyje. Taip pat ligonis gali jausti bendrą silpnumą, jam krenta svoris, atsiranda kojų patinimai, nedidelis karščiavimas, dažnai susijęs su infekcija. Ne visada inksto vėžys nustatomas ligos pradžioje. 25-30% ligonių kreipiasi dėl jau esamų kliniškai pasireiškusių vėžio metastazių kauluose, plaučiuose, galvos smegenyse ir kitur, o sergantis inkstas žmogui nekėlė jokių negalavimų. Inksto vėžio stadijos Klinikinėje praktikoje yra naudojama pasaulyje priimta TNM klasifikacija (T – tumor, auglys, N – nodus, limfmazgis, M – metastazės). Pagal auglio dydį klasifikuojama: Tx – pirminis auglys nerastas, T0 – nėra pirminio auglio, T1 – auglys 7 cm ar mažesnis, T2 – auglys didesnis nei 7 cm, T3 – auglys yra pasiekęs inksto kraujagysles ir/arba antinksčius, T4 – auglys išplitęs toliau savo riebalinės kapsulės. N nurodo regioninių limfmazgių pažeidimo lygį, metastazes: N1 ir N2. Tolimosios metastazės į kitus organus žymimos ženklu M: M0 – nėra metastazių, M1 – yra metastazės. Pagal išplitimą ši liga skirstoma į keturias stadijas (Robsono klasifikacija): I, II, III ir IV. Inkstų vėžio gydymas Inkstų vėžys turi būti gydomas specializuotuose urologijos ar onkologijos skyriuose, kur ligoniui galima suteikti pilnavertį ir kompleksinį gydymą. Inkstų vėžys gydomas chirurginiu būdu. Kai liga toli pažengusi, užleista ir operacinis gydymas neįmanomas, tada ligoniui skiriamas simptominis gydymas: skausmą malšinantys, kraujavimą mažinantys vaistai, spindulinis gydymas. (6) 1.4 ODOS VĖŽYS Odos piktybiniai navikai Odos vėžys – tai odoje esantys židiniai, sudaryti iš pakitusių, nesubrendusių, nediferencijuotų ląstelių. Dažniausiai pasitaiko bazalioma ir plokščialąstelinis vėžys (spinalioma). Paskutiniu metu vis dažniau pasitaiko melanocitų (pigmentinių ląstelių) navikas – melanoma. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių odos vėžio atsiradimą, – nesaikingas ir neteisingas deginimasis saulėje (UV spindulių poveikis). Kitas svarbus rizikos veiksnys – tam tikras žmogaus pigmentinis tipas. Nustatyta, kad šviesiaplaukiai, rusvaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti, sunkiai įdegantys saulėje, kurių oda jautri saulės spinduliams, linkę dažniau sirgti odos vėžiu. Dažniau serga vyresni žmonės, nors melanoma yra jaunesnių žmonių liga. Taip yra todėl, kad tie žmonės labiau mėgsta kaitintis saulėje. Sergamumui turi įtakos lytis ir profesija. Melanoma dažniau serga vidutinio amžiaus moterys, nors pastaruoju metu gausėja ir šia liga sergančių vyrų. Bazaliomomis ir spinaliomomis dažniau serga žmonės, ilgiau dirbantys lauke, pvz., žemdirbiai. Odos vėžio gydymas Svarbiausias piktybinių navikų gydymo būdas yra chirurginis: vienas arba taikomas su kitais būdais. Kita vertus, gydymo metodas skiriamas atsižvelgiant į naviko vietą, išplitimą, augimo pobūdį, sudėtį, bendrą ligonio būklę. 1.4.1 Grafikas. Vyrų susirgimo odos vėžiu statistika, pasiskirstymas kas 5 metų intervalą (proc.). (yahoo.com duomenų bazė) Iš grafiko(1.4.1) matome, kad didžiausia tikimybė susirgti odos vėžiu iki 54 metų, tai pagrįsta tuo , kad žmogus yra aktyvus ir didesnį laiko tarpą praleidžia ant tiesioginių saulės spindulių. 1.5 GALVOS SMEGENŲ VĖŽYS Kas tai? Galvos smegenų navikai – tai nenormalių smegenų ląstelių sankaupa, šioms ląstelėms būdingas nekontroliuojamas augimas. Ligos priežastys Smegenų navikų ląstelės yra kilusios iš normalių smegenų ląstelių, tačiau dėl nežinomų priežasčių jos pradeda nekontroliuojamai daugintis, tuo būdu didėja galvos smegenų tūris, o to pasekmė - didėja spaudimas kaukolės ertmėje, nustumiamos sveikos smegenų dalys, sutrinka galvos smegenų veikla. 1.5.1 grafikas. Galvos smegenų vėžio palyginimas vyrų ir moterų pagal metus. (cancer research uk duomenų bazė). Iš grafikos (1.5.1) matyti kad dažniausiai smegenų vėžys atsiranda jaunesnio amžiaus žmonėms, ir kad vyrų serga mažiau negu moterų. Ligos eiga Centrinės nervų sistemos naviko simptomai priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje jis auga. Galvos smegenys yra apsuptos smegenų skysčio, vadinamo likvoru. Šis skystis gaminasi giliai galvos smegenyse ir teka link nugaros smegenų, o po to grįžta į galvos smegenis, tuo būdu vyksta likvoro cirkuliacija. Navikas gali užspausti likvoro nutekėjimo takus, dėl to atsiranda dažniausiai rytiniai galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, svyravimas į šalis einant, mieguistumas ir daugelis kitų požymių, dėl kurių žmogus pasijunta rimtai sergąs. Trečdalis auglių vaikams bei 70% suaugusiems vystosi viršutinėje galvos smegenų dalyje. Priklausomai nuo vietos, kur vystosi auglys, gali atsirasti tam tikri simptomai: naviko augimas gali sąlygoti traukulių atsiradimą, gali pasikeisti paciento elgesys – atsirasti netikėti, keisti poelgiai, kvailiojimas, sutrikti šlapinimasis, tuštinimasis, atsirasti kurios nors kūno dalies raumenų silpnumas, pasireikšti nevikrūs judesiai. Jei navikas vystosi apatinėje galvos smegenų dalyje – smegenų kamiene(tai smegenų dalis, jungianti galvos smegenis su nugaros smegenimis), tai gali atsirasti dvejinimasis akyse, pacientas gali pastebėti, kad jo akys nesisuka drauge, atsirasti seilėtekis, perkreipti veidą dėl veido raumenų silpnumo, sutrikti rijimas, pasikeisti kalba. Galvos smegenų navikų eiga priklauso nuo to, kaip greitai navikas auga, koks jo piktybiškumo laipsnis, kurioje smegenų dalyje jis yra. 1.6 LIMFOMA, LEUKEMIJA Tai piktybinė neoplazija (naujadaras), kurios ištakos yra limfinio audinio ląstelės – T ar B limfocitai. Per metus naujai suserga 3–5/100000 gyventojų. Pastaruoju metu sergamumas didėja. Dažniau serga vyrai, vyresni žmonės. Pagal ligos piktybiškumą šios limfomos skirstomos į mažai, vidutiniškai, labai ir ypač piktybines. Kuriai grupei priskiriamas susirgimas, paaiškėja atlikus tyrimus. Ligos eiga Padidėja limfiniai mazgai kakle, pažastyse, kirkšnyse. Atsiranda bendrųjų simptomų – kitkuo nemotyvuotas karščiavimas, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas. Diagnozės nustatymo metu liga dažnai būna išplitusi. Keliose srityse būna padidėję limfiniai mazgai, galimas ligos plitimas į kaulų čiulpus, kitus organus Gydymas Piktybinės limfomos gydomos chemoterapinių preparatų kombinacijomis. Visi šie medikamentai naikina navikinį audinį. Gydymo intensyvumas ir vaistų dozės priklauso nuo limfomos tipo – kuo piktybiškesnė limfoma, tuo intensyvesnis gydymas taikomas. Visiems ligoniams, sergantiems ypač piktybinėmis limfomomis, pasiekus pirmą visišką ligos remisiją (ligos atoslūgis, per kurį sumažėja ar išnyksta ligos požymiai), rekomenduojama kaulų čiulpų transplantacija. Gydymas citostatikais sukelia daug šalutinių reiškinių: blogą savijautą, plaukų slinkimą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kitų organų pažeidimus. Net po sėkmingai įvykdytos chemoterapijos nėra garantijų, kad liga nepasikartos. Pavieniais atvejais, esant lokalizuotoms (navikas auga viename organe, pvz., blužnyje), simptomus sukeliančioms limfomoms arba kai liga yra atspari gydymui citostatikais, skiriamas spindulinis gydymas radioaktyviais spinduliais. (5, 6) 2 KRAUJAGYSLIŲ LIGOS Žinios apie Lietuvos gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis neišsamios. Esama tik Kauno ir kai kurių kitų teritorinių vienetų gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu bei galvos smegenų insultu duomenų, surinktų atliekant šių ligų registrus. Kauno gyventojų sergamumas ūminiu miokardo infarktu didėja (3). Vyrų sergamumas pirminiu miokardo infarktu yra gan stabilus - vidutiniškai 3,4/1000 vyrų, tačiau gerokai padažnėjo sergamumas kartotiniu miokardo infarktu (1). Kaip parodyta grafike 2 Lietuvoje sergamumas kraujo apytakos sistemos ligomis vyrų populiacijoje nuo 1990 metų iki 2002 metų nuosekliai didėjo ir jis yra didžiausias lyginant su Baltijos šalimis. 2 grafikas.Sergamumo kraujo apytakos sistemos ligomis (abs. sk.) Lietuvos ir kitų Europos šalių vyrų populiacijose pokyčiai 1990 - 2002 m. (HFA duomenų bazė). Dėl kraujagyslių ligų sutrinka dauguma organizmo funkcijų. Vyrams atsiradus kraujagyslių ligoms gali pasireikšti urologinės ligos. Dažniausios vyresnių vyrų urologinės ligos yra erekcijos sutrikimai ir prostatos hiperplazija. JAV atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad pusei vyresnių nei 40 metų vyrų nustatomas lengvesnio ar sunkesnio laipsnio erekcijos nepakankamumas. Dažniausia šio negalavimo priežastis yra kraujagyslių ligos. Vienos dažniausių kraujagyslių ligų kuriomis suserga vyrai , dagiausiai senyvo amžiaus, yra aterosklerozė ir arterinė hipertenzija. Apie šias dvi ligas trumpai ir aprašysime. 2.1 ATEROSKLEROZĖ Kas tai? Aterosklerozė - tai lėtiniai kraujagyslių sienelių pakitimai, dėl kurių jos tampa neelastingos ir sukietėja, o arterijų spindis susiaurėja. Ypač dažnai ja serga vyresni kaip 40 m. Vyrai, tai viena iš dažnesnių vyrų kraujagyslių ligų. Aterosklerozės priežastys Dažniausia aterosklerozės priežastimi laikytini senėjimo procesai, vykstantys arterijų sienelėse. Jose kaupiasi lipidai – cholesterolis, trigliceridai, ir taip susidaro pagrindas augti aterosklerozinei plokštelei. Kuo daugiau cholesterolio susikaupia kraujagyslėje, tuo labiau pažeidžiamos jos sienelės ir artėja klinikinės ligos apraiškos. Gydymas Aerosklerozė gydoma ilgai ir sudėtingai. Būtina laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, dietos (mažiau vartoti riebalų, ypač gyvulinės kilmės, aštrių prieskonių, valgomosios druskos, produktų, kuriuose gausu cholesterolio; daugiau valgyti augalinio aliejaus, daržovių ir vaisių). Patartina suliesėti, daugiau judėti. Svarbu atsisakyti žalingų įpročių. (4, 5, 6 ) 2.2 ARTERINĖ HIPERTENDZIJA Arterinė hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai arterijomis tekančio kraujo spaudimas viršija normalius rodiklius. Padidėjęs kraujo spaudimas padidina širdžiai tenkamą krūvį ir skatina aneurizmos (išvaržos pavidalo arterijos sienelės plyšimas), miokardo infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo ir kitų ligų vystymąsi. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui ilgą laiką dažnai nepasireiškia jokie simptomai. Tik kai kuriems žmonėms skauda galvą ar vargina spengimas ausyse. Tačiau dėl padidėjusio krūvio širdžiai sveikatos rezervai pamažu senka, progresuoja aterosklerozė, plečiasi ir silpsta širdis, vystosi išeminė širdies liga, vis didėja insulto grėsmė. TRAUMATIZMAS Lietuvoje kasmet nudegimų patiria apie 8 tūkstančiai žmonių, per 2 tūkstančius šių ligonių gydoma ligoninėse. Specializuotuose nudegimų stacionaruose (Kaune ir Vilniuje) kasmet gydoma per 500 suaugusiųjų ir vaikų, patyrusių sunkias nudegimų traumas. Nudegusių vyrų visais metais buvo du kartus daugiau negu moterų. Pastebima, kad dažniausiai nudega darbingo amžiaus žmonės. Pagrindinė nudegimų priežastis buvo liepsna (52,2 proc.) Vyrai statistiškai reikšmingai nudega dažniau negu moterys (p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!