Angliavandenių apykaitos sutrikimai ir jų priežastys

Angliavandeniai yra būtina ir didžiausia dalis žmogaus maisto medžiagų. Žmogus per parą turi suvalgyti ne mažiau kaip 100-150 gramų anglia­vandenių. Toks kiekis suteikia pakankamai energijos nervų sistemai (smegenims) ir eritrocitams bei apsau­go organizmą nuo ketozės - acetoninių kūnų pertek­liaus.
4) angliavandenių apykaitos reguliacijos su­trikimas.
Angliavandenių apykaita dažniausiai sutrinka pakitus nervinei humoralinei reguliacijai.
ANGLIAVANDENIŲ REZORBCIJOS SUTRIKIMAS
Angliavandenių hidrolizė ir rezorbcija sutrinka, kai dėl įvairiu kasos ligų (pankreatito, kasos naviko ir kt.) stokojama fermento amilazės. Tuomet su maistu patekę angliavandeniai nėra hidrolizuojami ir rezorbuojami, bet išsiskiria su išmatomis. Angliavan­denių įsiurbimas taip pat sutrinka dėl įvairios žarnyno gleivinės patologijos (enterokolito, žarnyno gleivinės atrofijos, apsinuodi­jimo fermentų nuodais). Tokiu atveju sutrinka angliavandenių membraninis virškinimas, gliukozės fosforilinimas, veikiant fer­mentui heksokinazei, ir jos patekimas į kraują. Ypač dažnai ang­liavandenių pasisavinimas sutrinka mažiems vaikams, kurių žar­nyne dar nevisiškai susiformavę virškinimo, fosforilinimo ir defosforilinimo fermentai. Sutrikus angliavandenių rezorbcijai, iš­matose būna krakmolo grūdelių, o organizme trūksta angliavan­denių.
ANGLIAVANDENIŲ KATABOLIZMO IR ANABOLIZMO SUTRIKIMAS
Rezorbuota gliukozė iš kraujo patenka į kepenis, kur ji fermen­to heksokinazės vėl yra fosforilinama ir priklausomai nuo sąlygų gali būti pavartota glikogeno sintezei, suskilti glikolizės būdu arba pentozinių ciklu. Esant patologijai, dažnai sutrinka pusiau­svyra tarp angliavandenių katabolizmo (glikogenolizės ir tolesnio gliukozės virtimo pirovynuogių rūgštimi, veikiant glikolizės fer­mentams) ir jų anabolizmo (glikogeno sintezės — glikogenezės). Dažniausiai suaktyvėja glikogenolizė, todėl glikogeno atsargos kepenyse ir raumenyse mažėja. Glikogeno daugiau skyla dėl CNS dirginimo, adrenalino, tiroksino, gliukagono hipersekrecijos, karš­čiavimo, acidozės, hipotermijos, sunkaus fizinio darbo.
Gali sutrikti glikogenezė. Taip pasitaiko sergant hepatitu, ba­daujant, esant organizmo hipoksijai (pvz., sergant širdies ir krau­jagyslių, kvėpavimo, kraujo sistemos ligomis ir kt.). Stokojant glikogeno, organizmo energetinius poreikius tenkina riebalai ir baltymai. Energijos gamybai iš riebalų reikia daug deguonies. Tačiau trūkstant angliavandenių ir esant hipoksijai, riebiosios rūgštys skyla ne tik iki galutinių medžiagų, bet ir iki ketonų. To­dėl gali atsirasti intoksikacija bei acidozė.
Pasitaiko paveldimas glikogeno apykaitos sutrikimas — glikogenozė, kai glikogenas patologiškai kaupiasi organuose. Pagal tai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!