Klausos sutrikimai ir jų gydymas

Kurtumas – tai klausos sutrikimas, kai vaikas negirdi ir nesuvokia žodinės ir kitos informazijos net prietaisais sustiprinus garsą.
Neprigirdėjimas – tai pastovus arba laikinas dalinis klausos praradimas, kuris nepalankiai veikia vaiko ugdymo rezultatus. Neprigirdintis vaikas reaguoja į kai kuriuos garsus, taip pat ir į kalbą. Darbe apibūdiname svarbesnius sutrikusios klausos vaikų vystymosi ypatumus, kaip svarbu išsiaiškinti vaiko klausos būklę ir taikyti gydymą, bei specialų mokymą.
Apie sutrikusios klausos vaikų mokymo ypatumus. Kaip parinkti tinkamus mokymo metodus vaikams turintiems klausos sutrikimų. Analizuojame apie galimybes, vaiko turinčio klausos negalę, integruotą mokymą, besimokančiam bendrojo lavinimo mokykloje.
Koks galimas koreliacinis darbas ugdant neprigirdinčiųjų kalbą ir šalinant kalbos sutrikimus.
Klausos sutrikimai tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja. Klausos susilpnėjimo laipsnis nustatomas atlikus audiometrinį tyrimą. Jo metu fiksuojami absoliutūs girdimųjų pojūčių slenksčiai decibelais (dB) 500, 1000, 2000 Hz tonus. Klausos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal ‚geriau girdinčios“ ausies duomenis.
- neprigirdėjimas: nežymus (26-40 dB), vidutinis (41-55dB), labai žymus (71-90 dB).
- kurtumas: praktiškas (daugiau kaip 91 dB).
Apibūdinant sutrikusios klausos vaikus, orientuojamasis ne tik į klausos sutrikimo laipsnį, bet ir į tai, kiek klausos sutrikimas trukdo (arba leidžia) vaikui savarankiškai išmokti kalbėti, muzikuoti ir t.t.
Kurčiaisiais laikomi vaikai, turintys įgimtą arba anksti (iki 3 metų) įgytą kurtumą ir negalintys savarankiškai išmokti kalbėti, taip pat vėliau apkurtę asmenys, be specialaus pasirengimo negalintys bendrauti sakytine kalba. Pagal kalbos išsivystymą kurtieji skirstomi į dvi grupes: 1) nekalbančius kurčiuosius, kurie gimė kurti arba apkurto iki 3 metų, t.y. iki susiformuojant kalbai; 2) kalbančius kurčiuosius, kurie prarado klausą jau mokėdami kalbėti. Kodėl anksti apkurtusieji negali savarankiškai išmokti kalbėti? Dauguma kurčiųjų turi klausos likučių, gali suvokti klausa garsinius signalus. Kurtieji negali išgirsti aplinkinių garsinės kalbos ir mėgdžiodami išmokti kalbėti.
Neprigirdintieji, remdamiesi savo nepilnaverte klausa, gali savarankiškai bent minimaliai įgyti kalbos pradmenis, tiesiogiai bendraudami. Jų kalbos lygį lemia klausos susilpnėjimo laipsnis, laikas bei specialus pedagoginis darbas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!