Volvo automobilių saugumas

Vilnius, 2009 m.
Keliuose kasdien susižeidžia ir net žūna begalė žmonių. Dažnai perkant automobilį atsižvelgiame ne tik į jo variklio arklio galias ar į ekonomiškumą, bet ir į saugumą. Įvairūs automobilų gamintojai išleidžia daugybę lėšų automobilių avarijų testams tam, kad padarytų savo automobilius kiek įmanoma saugesnius. Šioje srityje toliausiai pažengęs “Volvo” koncernas.
Dėl tokio didelio dėmesio saugumui ne nuostabu, jog “Volvo” modeliai tarptautiniuose testuose gauna pačius aukščiausius įvertinimus. Šis automobilių gamintojas dar labiau visus nustebino pareikšdamas, jog nori iki 2020 metų visus “Volvo” automobilius paversti saugiausiais pasaulyje.
Pirmosios iniciatyvos automobilių saugumo srityje kilo Amerikoje, esminiai pokyčiai prasidėjo Europoje iškart po Antrojo pasaulinio karo. Čia 1944 m. pristatytas būsimasis saugumo etalonas, Volvo PV 444 modelis, turėjęs iki tol negirdėtą dalyką – saugos karkasą.
Volvo PV 444 pagrindinė kėbulo dalis, kur sėdi vairuotojas ir keleiviai, sudarė vientisą karkasą, kuris buvo atsparesnis už priekinę ir galinę kėbulo dalis. Galime sakyti, kad priekinė ir galinė dalys veikė ir kaip energiją sugeriančios gniuždymo zonos, nes smūgio metu deformuodavosi stipriau nei pagrindinis kokpitas, kur sėdi žmonės. Avarijos metu automobilio kėbulas gebėjo gerokai sušvelninti smūgį neprarasdamas pagrindinės dalies – kokpito – standumo, be to, pailgėdavo ir laikas (aišku, tai milisekundės, bet jos nepaprastai svarbios) iki automobilio sustojimo, o tai reiškė mažesnę perkrovą keleiviams.
Kol neatsirado deformacijos zonų, net ir su tvirtu, sunkiu (iš pažiūros − saugiu) automobiliu buvo galima patirti mirtinas traumas atsitrenkus į kliūtį važiuojant vos keliasdešimties kilometrų per valandą greičiu. Maždaug nuo 1960 m. beveik visų automobilių kėbulai jau buvo projektuojami su gniuždymo zonomis. PV 444 turėjo ir kitą saugumo inovaciją – laminuotą priekinį stiklą, kuris gelbėdavo nuo veido sužalojimų avarijos metu (saugos diržai tuomet dar nebuvo įprastas dalykas).
Nuo to laiko švedai neužleido pozicijų automobilių saugumo srityje. 1957 m. jie visų savo automobilių standartinėje įrangoje pradėjo montuoti dvitaškius saugos diržus, o po dvejų metų juos pakeitė tritaškiais (tokiais naudojamės ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!