Visuotinės kokybės vadybos vaidmuo valstybių raidoje

Kokybė – svarbus žmonijos siekis. Kas tai yra kokybė? Tai nepaprastai plati sąvoka, atsiradusi tik dėl to, kad egzistuoja žmonija mąstančių, kuriančių ir vartojančių individų bendrija. Vartojimas visada kelia daugelį reikalavimų vartojamam objektui (gaminiui, paslaugai). Šie reikalavimai tampa gamintojo veiklos gairėmis. Tam, kad gamintojas, o tuo labiau daug gamintojų, galėtų parduoti savo pagamintą produktą vartotojams, privalo gaminiui suteikti tokias savybes, kurios kuo idealiau atitiktų vartotojo poreikius. Tad jau nuo senų laikų žmonija intuityviai siekė kokybės. Kokybiškas daiktas, ar tai būtų namų apyvokos daiktas, (t. y. lova, kėdė, komoda, spinta ir t.t.), ar darbo įrankis (dalgis, peilis), ar karo ginklas (kardas, šautuvas), buvo nuo seniausių laikų gerai vertinami, o meistrai, gaminę kokybiškus gaminius, buvo plačiai žinomi ir gerbiami. Daugelis iš jų ant pagamintų daiktų įspausdavo savo ženklą, kuris tarnavo kaip garantuotos kokybės ženklas. Taigi žmonija visada siekė kokybės.
Kokybę būtų galima apibrėžti kaip visumą gaminio savybių, visiškai tenkinančių vartotojo specifinius poreikius duotame visuomenės vystymosi etape.
• taip pat sužinoti, kaip sprendžiamos kokybės problemos kituose kontinentuose.
Egzistuojant individualiai gamybai visos gamybos problemos buvo sprendžiamos vieno žmogaus. Gamybos procesas tęsdavosi gana ilgai. Todėl poreikio kokiam nors valdymui ar vadybai nebuvo. XIX a. pabaigoje, kai pradėjo vystytis pramoninė gamyba (pramonės revoliucija), atsirado įmonių, gaminančių didelius kiekius tos pačios produkcijos, kuri buvo gana sudėtinga. Iškilo poreikis vadybai, kuri užtikrintų pastarosios valdymą, savalaikį medžiagų tiekimą, pagamintų produktų pristatymą vartotojui ir t. t. Susiformavo įmonės sistema su vertikalia valdymo hierarchine struktūra: direktorius ar valdytojas, pavaduotojai, meistrai, cechų viršininkai, darbininkai. Pramonės gaminių platus poreikis bei auganti konkurencija tarp to paties profilio gaminių gamintojų skatino juos kelti gamybos našumą, kartu išleidžiant pakankamai kokybišką produkciją, kuri būtų konkurentabili rinkoje.
Taigi išsivystė poreikis darbo organizavimo principams kurti ir diegti praktikoje.
2. Mokslinės vadybos pradžia
Pirmąjį žingsnį darbo organizavimo mokslo srityje XIX a. pabaigoje žengė amerikietis inžinierius Frederikas Teiloras (Taylor, 1856-1915). Kiekvienas nuo graikų vergo iki Romos filosofo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!