Visuomenės ir aplinkos sąveika kaip reguliavimo sritis

Sparčiai plėtojantis pramonei, transportui, energetikai ir kitoms ūkio šakoms, didėja ir šios veiklos poveikis aplinkai. Todėl aplinkos apsauga, racionalus gamtos išteklių naudojimas tampa vienu svarbiausių valstybės politikos uždavinių.
Norėdama pasiekti aplinkos ir visuomenės sąveikos harmoniją, valstybė privalo imtis konkrečių priemonių. Visa visuomenės veikla, vienaip ar kitaip susijusi su poveikiu aplinkai, turi atitikti reikalavimus, kurių pirminis šaltinis yra pati aplinka. Viena pagrindinių aplinkos apsaugos problemos sprendimo priemonių bei sąlygų ir yra tai, kad visuomenės veikla nepažeistų aplinkos apsaugos reikalavimų. Ši sąlyga materializuojama įvairių veiklos sferų ekologizavimu, pvz., pramonės, žemės ūkio, rekreacijos ekologizavimu. Teisinio ekologizavimo pasekmė – aplinkos apsaugos teisė.
Valstybės aplinkosauginės funkcijos atsiradimas vertintinas kaip istorinio būtinumo realizavimas, kaip tam tikrų objektyvių veiksnių (pirmiausia ekologinių poreikių) veikimo tiesioginė išraiška ir pasekmė.
Ekologinių poreikių susiformavimą lemia materialinių gyvenimo sąlygų pokyčiai: gamybos plėtra, gamtos išteklių naudojimas, aplinkos kokybės blogėjimas ir pan. Pamažu ir dėsningai iškilo aplinkos apsaugos problema, verčianti apriboti visuomenės galimybes pertvarkyti ją supančią aplinką.
Visuomenės ekologiniai poreikiai yra tarpinė grandis tarp aplinkos kokybės blogėjimo, kaip priežasties, ir valstybės aplinkosauginės funkcijos, kaip pasekmės. Ekologinių poreikių turinį sudaro reikalavimas iš esmės pertvarkyti socialinių ryšių struktūrą pagal gamtos dėsnių veikimą. Taigi ekologiniai poreikiai vertintini kaip valstybės aplinkosauginės funkcijos atsiradimo šaltinis, nulemtas gamybos plėtros.
Ekologiniai poreikiai – tai tam tikros aplinkos būklės, užtikrinančios visuomenės egzistavimą ir vystymąsi, reikalavimai, kuriems realizuoti būtina imtis konkrečių priemonių. Visuomenėje šie poreikiai egzistuoja nuolat, tačiau valstybė savo ekologinę funkciją ima formuoti tik tada, kai dėl intensyvaus poveikio aplinkai pradedami justi nekontroliuojamos antropogeninės veiklos neigiami ekologiniai padariniai: užteršta aplinka, nualinti gamtos ištekliai, aplinkos degradavimas ir pan.
1) švari aplinka;
2) aplinkos naudojimo santykių pertvarka, aplinkos apsaugos santykių sukūrimas, tam tikros gamtinės ir visuomeninės sąlygos.
Kad ekologiniai poreikiai sąlygotų visuomenės ekologinį aktyvumą, jie turi įgauti visuomeninių interesų formą. Ekologiniais interesais tampa ne bet kokie poreikiai, bet tik tie, kurie negali būti patenkinami vienkartiniu veiksmu ir yra nuolatiniai, reikalaujantys visos visuomenės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!