Vilnius šiuolaikinėje poezijoje

• Pažvelgti į Vilnių poezijos akimis mane paskatino Aido Marčėno sudaryta rinktinė “Iš Vilniaus į Vilnių”. “Sapno miestas. Vieta, kur mitas susisiekia su tikrove. Nebesanti Šiaurės Jeruzalė, nebetapsiantys Šiaurės Atėnai, -teigia sudarytojas ir priduria:”šią poezijos rinktinę sudarinėjau remdamasis sapniška fraze”. Sudarydamas rinktinę jis nesiremia ypatingais meno principais, vengia romantinės poetikos. Bendras knygos sudarymo vardiklis yra Vilnius.
• Knygoje gausu įvairių eilėraščių apie Lietuvos sostinę, vietas, kurias savo poezijoje mini Kazys Bradūnas, Justinas Marcinkevičius, Jonas Juškaitis, Judita Vaičiūnaitė, Jonas Strielkūnas. Tačiau mums buvo įdomu pažvelgti į jaunesnės kartos kūrėjų eiles:Rimo Buroko, Arvydo Genio, Domanto Razausko, Lidijos Šimkutės, Mindaugo Kvietkausko ir kitų poetų eilėraščiais.
• Literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė teigia, kad “Poezija yra zigzagas, kardiograma”. Aš drįsčiau pritarti šiai nuomonei, kadangi, kaip pastebėjau, kuriantieji įsimyli Vilnių, jis mūza, įkvėpėjas, gyvenimo ritmas, kūrybos kibirkštis. Sakyčiau, eilėraščiai apie Vilnių – tarsi mažas gidas, vedantis per epochas, klaidžias istorines gatveles.
• Vilnius augo
• iš maro.
• Vilnius augo
• iš bado.
• Vilnius augo
• iš karo,
• iš ugnies,
• iš pelenų.
• Dabar jau gyduolės
• gydo ligonį,
• kunigas laimina duoną,
• kareivis pareina namo,
• ir ugnelė užmiega
• pelenuose.
• Vilniau,
• dabar tavo metas
• būti Poezija.
• Vilnius 1996 09 05
• Kazio Bradūno eilėraščio „Vilniaus užkalbėjimas“ analizė
• Kazys Bradūnas gimė 1917 metais vasario 11 dieną. Eilėraštyje „Vilniaus užkalbėjimas“ puikiai matome, kad autorius susipažinęs su tautos istorija. Būdingiausiomis mūsų tautai liaudies dainos priemonėmis autorius sugeba labai įtaigiai perteikti pačius skaudžiausius Lietuvos istorijos momentus. Nors eilėraštyje atvirai nedeklaruojami patriotiniai jausmai, nėra juose ir pranašo mostų.
• Šis eilėraštis yra lyrinis kūrinys, nes yra parašytas posmais, svarbūs lyrinio „aš“ išgyvenimai, jausmai, rimuotas tekstas.
• Lyrinis „aš“ išaukština Vilniaus galybę, pabrėžia, kad jis atsilaikė prieš visas negendas: karą, marą, badą ir netgi ugnį, kuri savo kelyje viską sunaikina.
• Autorius, tarsi linkėdamas miestui geros kloties, parašo šį užkalbėjimą. Kaip žinome, užkalbėjimai buvo labai paplitę viduramžiais, kai žmonės, dėl savo neišprusimo tikėjo burtais.
• Dabar, kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!