Žodžių žaismas K. Binkio poezijoje

Pro mėnesio žiūri monoklį.
Juda medžių aplink vaidinuokliai.
1908 m. rudenį Kazys Binkis jau Kaune. ,,Saulės” mokytojų kursuose jis išsiskiria iš savo bendraamžių būrio oria laikysena, elgsena ir apsiskaitymu. Jo mokytoju ,,Saulės” kursuose buvo įžymus pedagogas, vadovėlių autorius Juozas Damijonaitis, raginęs domėtis gimtąja kalba, rinkti tautosaką, bandyti jėgas literatūroje.
Naktis. Sidabriniais žaibais suraižytas,
Šiaurėn debesys numaurojo...
Dangaus vidurį apsistojo
Mėnulis ir linksmai sau ėmė šaipytis...
Aplink visur tylu... Tik jeigu iš reto
Nuo dangčio lašelis nukrinta
Ar pempė lankoje surinka
Per sapną, kai priešą netoli pamato...
Aštuoniolikmetis K. Binkis jau gerai valdo žodį, sklandžiai eiliuoja, jam nereikia, kaip kai kuriems XIX a. pabaigos eiliuotojams, norint surimuoti eilutę, kabinėti parazitinius žodžius, mėtyti skiemenis. K. Binkio frazė laki ir muzikali, nors poetas jau bando maironiškos intonacijos monumentalumui priešpastatyti šnekamosios kalbos žodyną ir ritmą.
Jaunasis K. Binkis į lietuvių lyriką atnešė nežabotą jaunystės džiaugsmą, gyvybe ir jėga plazdantį entuziazmą, saulėtu pavasariu alsuojantį žodį. Žemės pabudimas jį džiugina taip natūraliai ir gaivališkai, tarsi pavasarį stebėtų pirmą kartą:
Taip gera, taip lengva, jauku ant krūtinės,
Taip jaučia širdis tą pavasario gandą,
Diegai pinavijų iš žemės jau lenda, -
Pražys tuoj ir gėlės miškuos pirmutinės.
K. Binkis savo jaunystės lyrika ne tik praplėtė lietuviškojo lyrizmo horizontus, supoetino iš pažiūros pačius proziškiausius reiškinius, kaip ,,marguojanti banda žalų ir palšų drūtasprandžių galvijų”, arba kaip ,,kelniūkštes ligi kelių vaikai atsiraitę suvirto valkoje į klykiančią krūvą”, bet ir patobulino lietuviškojo eilėraščio garsinę instrumentuotę, jo muzikinį skambesį. Mėlynumo ir žalumo bangos čia pulsuoja tarsi jūrų potvyniai ir atoslūgiai anksčiau neregėtų spalvų intensyvumu:
Vien tik mėlyna akyse!
Žemėj, ore ir danguj
Daugiau nieko nebmatysi, -
Vien tik mėlyna akyse.
Užsimerksi, pamatysi,
Nusijuoksi... O paskui –
Vien tik mėlyna akyse,
Žemėj, ore ir danguj.
K. Binkis dosnia ranka pažėrė ligi tol niekieno nematytų negirdėtų dalykų, kaip: ,,miškų ilgesys”, ,,atsikvėpimai vėsumoje sapnų”, ,,laukimų sutemos”, ,,nežinios kalnai”, ,,šilkų plevenimas dūlančia šviesa” ir daugybę kitų. Jo dažų paletė nuostabiai įvairi. K. Binkio lyrikoje nėra abstrakcijų, miglotumo, dėl to ji stovi gana atokiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!