Iš žodžių kilmės

2005 m.
Įvadas.
Išvados.
Literatūros sąrašas.
Įvadas
Pasaulyje yra daug kalbų. Lietuvių kalba atsirado suskilus vadinamajai baltų prokalbei. Žymusis mūsų kalbininkas Kazimieras Būga teigė, kad baltų prokalbė ne vėliau kaip IV-III a.pr.Kr suskilo į prūsų ir lietuvių-latvių grupes, o lietuvių-latvių grupė į atskiras kalbas pasidalijo po kokio tūkstančio metų. Taip galime spėti, kad mūsų kalba nuo latvių atsiskyrė maždaug prieš tūkstantį tris šimtus metų. Žinoma šis atsiskyrimas- tai ne vienos dienos padarinys. Jis galėjo užtrukti net keletą šimtmečių.Mes turime vieną garsią kalbą. Jos daugybė žodžių yra tokie patys kaip ir senųjų kalbų (lotynų, sanskrito, senovės indų,senųjų persų, germanų), jie nagrinėjami daugelio kalbininkų visame pasaulyje (net Japonijoje ir Taivane). Visiems rašto žmonėms žinomi žymaus prancūzų kalbininko A.Mellet‘o žodžiai „ Tas, kas nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis“.Kiekviena kalba turi žodžius. O kaip tie žodžiai atsiranda? Šiame referate atskleisime žodžių atsiradimą.
Kodėl keičiasi žodžiai ?
Kalbos keičiasi dėl karų, užgrobimų, religijos keitimų. Per karus kariai šnekėdavo visokiomis kalbomis: rusiškai, vokiškai, lenkiškai, mokydavo svetimų šalių žodžių, kurie varydavo iš žmonių galvų savuosius, nuo tėvų ir protėvių išmoktus žodžius. Taip į mūsų senolių kalbą įsipynė daug svetimų žodžių, tais laikais įrašytų knygose, skambėjusių šnekoje ir prakalbose. Tie svetimi žodžiai, stumiantys iš gyvenimo savuosiu, netikę ir netinkatys kultūringai bendriniai kalbai, vadinami barbarizmais. Keičiantis gyvenimui atsiranda naujų produktų, naujų daiktų, kuries reikėjo naujų pavadinimų. Kartais žodžių neužtenka ir tenka skolintis iš
kitų kalbų žodžių.
Kaip atsirado žodis mokinys ?
Štai kaip atsirado žodis mokinys. Panarinę galva, įręžę sprandus, du palši jaučiai velka jungą. Sunkus arklas pamažu verčia įžėlusios šilainės vėlėna. Vienas jautis, didelis, tvirtas, nesikarščiuodamas kelia koją už kojos, žengia tiesiai vaga. Su kitu tikra bėda: eina nelygiu žingsniu, mėtosi į šonus. Pyksta artojas, barasi, grūmoja.
-Kodėl tas tavo jautis toksai nenuorama?-paklausė artojo priėjęs mūsų kalbininkas Jonas Jablonskis.
-Jis tebėra tik mokinys,-ilgai negalvojęs, atsako artojas.
Kalbininkai vaikščiojo po kaimus, mietus kartais išgisdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!