Palemono mitas – lietuvių garbingos kilmės iš romėnų teorija. Klausimai ir atsakymai

Rusėniškai rašyti Lietuvos metraščiai pasakoja apie lietuvių legendinį protėvį – Romos didiką Palemoną, atvykusį kadaise į Nemuno šalį drauge su penkiais šimtais bajorų, iš kurių kilmingiausi buvę keturi: Kentaurų giminės kunigaikštis Dausprungas, Kolonų giminės kunigaikštis Prosperas, Ursinų giminės kunigaikštis Julijonas ir Rosių giminės kunigaikštis Hektoras. Paties Palemono giminės metraščiai nemini, tačiau pažymi, kad jis buvęs paties Romos imperatoriaus giminaitis.
Šios legendos turinys ir kilmė aiškinami skirtingai. Vieni specialistai randa šių legendinių veikėjų istorinius prototipus – šio mito atsiradimo metu realiai gyvenusius italus, vienaip ar kitaip susijusius su Lietuva ir turėjusius tuos pačius vardus ir pavardes. Kiti linkę manyti, kad šių giminių pavadinimai iš tikrųjų reiškia ne pavardes, o tų giminių turėtus herbus. Išvertus šiuos pavadinimus iš lotynų kalbos, turėsime: Kentauro, Stulpų, Meškos ir Rožės herbus. Tokie herbai tikrai egzistavo Senojoje Lietuvoje. Juos turėję didikai galėjo paskatinti šios legendos kūrimą, kad įtvirtintų savo išskirtinį kilmingumą.
Kartais pastebima, kad kai kurie iš šių herbų priklausė ne tik atskiroms didikų šeimoms, bet ir etniniams Lietuvos valstybės vienetams – žemėms. Pavyzdžiui, Meškos herbas tradiciškai priklauso Žemaitijai, Stulpai kadaise naudoti kaip lietuvių žemės herbas. Plėtojant šią mintį, galima spėti, kad mito kontekste ir kiti du herbai priklauso Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėms: Rožė – rusėnams, o Kentauras – jotvingiams, kurių palikuoniais laikyti Juodosios Rusios (apie Naugarduką) gyventojai. Kentauro herbą turėjo iškiliausia suslavėjusių baltų stačiatikių giminė – kunigaikščiai Alšėniškiai (beveik tuo pačiu metu susigiminiavę tiek su Vytautu, tiek su Jogaila), o lotyniškas rožės pavadinimas (rosa) labai primena rusėnų vardą, kurie vadino save tiesiog rusais arba rosais.
Šis aiškinimas leidžia manyti, jog Palemono legendą skelbiančių Lietuvos metraščių autoriai suvokė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip keturių tautų – lietuvių, žemaičių, jotvingių ir rusėnų – junginį. Pasakodami apie Palemono giminės pabaigą metraščiai įvardija valstybę kaip Lietuvos, Žemaitijos, Naugarduko ir Rusios Didžiąją Kunigaikštystę.
Taigi Palemono mito sukūrimo laikais Lietuva buvo suvokiama dvejopai: kaip atskiros lietuvių tautos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!