Lietuvių kalbos kilmė ir kilmės teorijos

Visi lietuviai, nežiūrint į tai, kad ir mėgsta jie iš vienas kito kalbos pasijuokti, vienas kitą pravardžiuoti lepšio, kvailio ir kitais vardais, jaučia save esant vienos tautos vaikais.Kiekvienas lietuvis, kuriam vienaip ar kitaip teka susidurti su toliau gyvenančiais savo tautos broliais, girdi juos kalbant panašia kalba, kaip ir jo.Visus lietuvius, tiek aukštaičius, tiek žemaičius, vienija kalba.
Žmonėms visuomet rūpėjo savo tautos ir kalbos kilmė.Tais klausimais iš seno įvairios tautos yra sukūrusios daug legendų.Nemaža jų turime ir apie lietuvių bei jų kalbos kilmę.
Ši teorija buvo tiek įsigalėjusi, kad ja tikėjo daug garsių to meto žmonių.Net buvo kovojama dėl ,,protėvių’’ lotynų kaibos teisių Lietuvoje atkūrimo, reikalaujama lotynų kabą padaryti oficialiąja Lietuvos valstybės raštų kalba vietoj svetimos kanceliarinės slavų kalbos.
Buvo sukurta dar ir kkitokių legendų apie lietuvių kilmę.Pvz., lietuviai kildinti iš pusdievio Gelono, iš alanų, herulių ir kt.Tačiau jose nekeliami lingvistiniai argumentai, daugiausia kalbama apie pačių lietuvių, o ne jų kalbos, kilmę.
Nuo XVII a. atsiranda įvairesnių ir lietuvių kalbos kilmės aiškinimų.Mat buvo pastebėtas tam tikras letuviškų žodžių panašumas ne tik su lotyniškais, bet ir su graikiškais bei kitų kalbų, ypač slavų, skitų ar kitų kalbų, taip pat aiškinimų, kad lietuvių kalba kilusi sumišus kelioms kalboms.
Nuo XVIII a. atsiranda vis daugiau žmonių, keliančių savaiminę lietuvių kalbos kilmę ir aiškinančių, kad lietuvių kalbai esančios artimos bei giminingos latvių ir prūsų kalbos.Tačiau tikrai moksliniam lietuvių, kaip ir indoeuropiečių kalbų, kilmės problemos sprendimui prielaidos atsirado tik XIX a. pirmoje pusėje.Sukurtas ir ištobulintas lyginamasis-istorinis kalbų tyrinėjimo metodas.Jis remiasi tuo, kad, kintant kalbai, nauji elementai visuomet atsiranda iš kalboje jau esamų.Taigi kalbos sudėtis ir struktūra kiekvienu raidos laikotarpiu turi savo šaknis ankstesniuose laikotarpiuose.Dėl to vienos šeimos kalbas visuoet sieja griežti dėsningumai, kuriais ir grindžiama prokalbės rekonstrukcija.
XIX a. pradžioje imtas taikyti lyginamasis-istorinis kalbų tyrinėjimo metodas padarė perversmą Europos kalbotyroje. Gimė diachroninė lingvistika. Buvo nustatyta, kad daugelis Europos (čia neįeina suomių, estų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!