Vienpartinės sistemos įtvirtinimas Lietuvoje

rytas Klaipėdos krašto administravimo organas - direktorija. Bu­vo numatyta Klaipėdos kraštui suteikti 15 metų laisvosios vals­tybės statusą. Laisvąją valstybę turėjo valdyti Tautų Sąjunga, o uostą administruoti komisija, sudaryta iš Lietuvos ir Lenkijos at­stovų. Lenkijai iškilo galimybė įsigalėti prie Baltijos jūros. 1922 m. gruodžio 22 d. sudaromas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbė­jimo komitetas. Jis rengia sukilimą.
• 1923 m. sausio 9-15 d. vyksta sukilimas Klaipėdos krašte. Vasario 16 d. Antantės šalys priima nutarimą Klaipėdos kraštą atiduoti Lietuvai.
• 1924 m. gegužės mėn. pasirašoma konvencija Paryžiuje dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai (Anglija, Prancūzija, Itali­ja, Japonija).
Daugiausia vietų gauna valstiečiai liaudininkai ir socialde­mokratai. Prezidentu išrenkamas K. Grinius.
• Panaikinama karo padėtis Lietuvoje.
• Panaikinami piliečių laisves varžantys įstatymai.
• Amnestuojami politiniai kaliniai (tarp jų ir komunistai).
• Paskelbiama žodžio, spaudos laisvė, įvedama civilinė met­rikacija, nebemokamas dvasininkams atlyginimas.
1. POSŪKIS Į VIENPARTINE SISTEMA
Visoje Europoje po karo nuvilnijusi demokratijos pakilimo banga ne­trukus ėmė slūgti: besiskverbiantis komunistinis judėjimas, propaguo­damas klasių kovą, visur kėlė sumaištį ir netvarką, ir tai negalėjo nesukelti priešingos reakcijos, pasireiškusios klasių kovos nepripažįstan­čios tautos vienybės idėjų propagavimu ir tendencija siaurinti demok­ratiją, sudarančią palankias sąlygas destruktyviems judėjimams.1
Lietuvoje, konstituciškai įtvirtinusioje šeiminį režimą, taip pat greitai išryškėjo gilėjantis visuomenės susiskaldymas, vertęs valsty­bės gyvenime remtis netvirtomis ir trumpalaikėmis partinėmis koali­cijomis, kęsti nuolat besikeičiančius ministrų kabinetus, politinį ne­stabilumą, balansuojantį ant krizės ribos. Todėl vos tik buvo pasiekta apčiuopiamesnių rezultatų stiprinant jauna valstybę, krašte ėmė stip­rėti konservatyvios nuotaikos, paplito didesnio pastovumo ir ramy­bės troškimas, visuomenėje didėjo nusivylimas parlamentarizmo ne­galiomis.
Jau pirmajam Seimui atskleidus savo nesugebėjimą atlikti pagrin­dinių jam skirtų funkcijų, Lietuvoje ėmė bręsti sąmokslas prieš parla­mentarizmą. Jis telkėsi apie niekada parlamentarizmui nesimpatizavusią Lietuvių tautos pažangos partiją (1924 m. pasivadinusią Lietuvių tautininkų sąjunga), ir apie krikščionis demokratus, praktiškai patyru­sius, kad jų politinė platforma nesulaukia kaip tikėtasi pastovesnio rin­kėjų pritarimo. Dešiniesiems pralaimėjus 1926 m. Seimo rinkimus ir susiformavus koalicinei liaudininkų ir socialdemokratų Vyriausybei, šios jėgos susivienijo.2
Kryptelėjęs į kairę naujasis Seimas pakeitė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!