Vienatvės tema literatūroje (rašinys)

Vienatvė tai yra būsena, kai žmogus būna atsiskyręs nuo savo artimųjų bei draugų. Žinoma, žmogus negali išgyventi be kitų individų egzistencijos ir kad vienatvė yra neigiama būsena, tačiau ir atsiribojimas nuo kitų yra gyvybiškai svarbus dalykas. Asmuo būdamas vienas sugeba išanalizuoti save ir atsakyti sau jį kamuojančius klausimus, apmąstyti savo gyvenimo pasirinkimus bei pailsėti nuo žmonijos šurmulio. Nors vienatvė žmogaus gyvenimui gali būti sunki našta, kurią reikia nešti visą savo likusį gyvenimą, tačiau tai gali būti kelias į kitokią gyvenimo sampratą. Vienatvės įšukius savo kūryboje puikiai atskleidžia lietuvių kilmės romantikas Adomas Mickevičius ir pagarsėjas didžiu lietuvių romantiku Juozas Mačiulis – Maironis.
Vienatvė man daug liūdniau atrodo dideliame mieste nei mažoje Ramiojo vandenyno salelėje..
Vienatvė Adomo Mickevičiaus sonete ,,Akermano stepėse“ yra nulemta svetimo kraštovaizdžio. Lietuvių-lenkų poeto eilėraščių ciklo “Krymo sonetai” pirmajame kūrinyje “Akermano stepės” žmogaus vienišumas yra atskleidžiamas per lyrinio subjekto būseną gamtos vaizdiniais. Sonete atskirtas nuo savo tėvynės Lietuvos lyrinis ,,aš“ gyvena kančioje, liūdesyje bei gyvena itin vienišą gyvenimą, kurį vis primena svetimas Ukrainos kraštovaizdis. Kūrinyje išryškėja romantizmo srovėje susiformavusi simbolistinė poetika, kuri perteikia žmogaus išgyvenimus metaforiškai per gamtos motyvus. Sonete esančio lyrinio subjekto emocine būseną vaizduoja audringų vandenų, žvaigždėto dangaus bei lietuviškosios gyvūnijos vaizdiniai. Kūrinio pradžios eilutėse lyrinis subjektas yra patekęs į ,,erdvę sauso okeano“, o vandenynas, dažnai simbolizuojantis pasimetimą ir neaprėpiamą erdvę, iliustruoja lyrinio ,,aš“ vienatvę bei liūdesį, kurį jaučia atsidūrus toli nuo savo gimtinės, o jo blaškymąsis įtvirtiną ošiančių bangų ir vis ,,tirštėjančios“ tamsos motyvus. Lyrinis subjektas sako, kad nemato ,,niekur kelio nė kurhano“, jis perkeltine prasme aiškina, jog neranda kelio atgal į Lietuvą. Pagrindinis simbolis, kuris perteikė lyrinio subjekto viltį ir ilgesį sonete - žvaigždė Aušrinė, dar kitaip vadinama ,,mūs [žmonių] vedėja”, lyriniam subjektui žvaigždė kelia prisiminimus apie gimtinę. Jis regi bei girdi Lietuvos gyvūniją: gerves, žiogus ir svarbiausią, lietuvių protėvių garbintą žaltį. Lyrinio ,,aš” vizijos leidžia suprasti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!