Viduramžių rankraštinės knygos ir jų atsiradimas

Antikinės knygos raidą nutraukė Romos vergovinės imperijos suirimas. V – VI a. Romos imperijos griuvėsiuose susiformavo ir sutvirtėjo „barbariškos“ feodalinės valstybės – gotų, vandalų, frankų, burgundų, langobardų ir. kt. Jose atsirado ir susiklostė feodalinio gamybos būdo elementai. Vergų darbas ekonomiškai jau nebeapsimokėjo, pamažu jį keitė valstiečių baudžiauninkų ir laisvųjų amatininkų darbas. Ši naujoji feodalinė visuomenė perėmė iš antikinio pasaulio ir pritaikė savo reikalams daug jo kultūros laimėjimų, taip pat ir antikinę knygą.
Viduramžių rankraštines knygas ypač puošė iliustracijos ir kiti dekoratyvinio apipavidalinimo elementai. Kiekviena viduramžių knyga, net ir pati paprasčiausia, buvo unikalus meno kūrinys. Knygos buvo brangios, prabangos dalykas. Jos buvo gaminamos bažnyčioms, vienuolynams arba turtingiems užsakytojams: karaliams, kunigaikščiams, vyskupams, didikams, ir turėjo būti gražiai papuoštos – atitikti tą prabangą, kurioje gyveno viduramžių visuomenės viršūnės.
Pagal turinį totorių rankraščiai skirstomi į Koranus, tefsirus (Korano vertimus-komentarus), kitabus (knygas), chamailus (maldaknyges; be maldų, chamailuose apstu liaudies kūrybos, patarimų įvairiais kasdienio gyvenimo klausimais, taip pat burtų), tedžvidus (Korano skaitymo taisykles). Lietuvos totorių rašytinė tradicija, šiek tiek modifikuota ir modernizuota, išliko iki mūsų dienų. XIX a. pab. atsirado chamailų, rašytų kirilika, o XX a. 9-ąjį dešimtmetį – ir mašinėle spausdintas kitabas lotyniškais rašmenimis. Vienas iš senolių Lietuvos totorių ,gyvenantis Baltarusijoje, šiomis dienomis vis dar perrašinėja kitabus senoviniu būdu.
Kitabai – vienas iš svarbesnių rašytinių žanrų, išvertus iš arabų kalbos reiškia knygą. Kitabais totoriai vadino ne kiekvieną knygą, o tik didelio formato ir apimties knygas. V. P. Demidčiko nuomone, „iš pradžių kitabas buvo suvokiamas kaip Koranas arba tekstai iš Korano. Vėliau šiai sąvokai buvo suteikta kita prasmė. Nesuprantamos vietos pradėtos komentuoti, į kitabų sudėtį vis daugiau įtraukiama didaktinė medžiaga, o vėliau ir apokrifai. Kitabai virto savotiškais rinkiniais, jungiančiais tekstus iš Korano, apokrifus, pranašystes ir būrimo tekstus, kurių šaltinių nustatymas nėra itin lengvas darbas“.
Kitabai Lietuvos totoriams turėjo didelę kultūrinę ir šviečiamąją reikšmę. Iš jų buvo galima sužinoti apie musulmonų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!