Antikinės knygos raidą nutraukė Romos vergovinės imperijos suirimas. V–VI a. Romos imperijos griuvėsiuose susiformavo ir sutvirtėjo „barbariškos“ feodalinės valstybės – gotų, vandalų, frankų, burgundų, langobardų ir. kt. Jose atsirado ir susiklostė feodalinio gamybos būdo elementai. Vergų darbas ekonomiškai jau nebeapsimokėjo, pamažu jį keitė valstiečių baudžiauninkų ir laisvųjų amatininkų darbas. Ši naujoji feodalinė visuomenė perėmė iš antikinio pasaulio ir pritaikė savo reikalams daug jo kultūros laimėjimų, taip pat ir antikinę knygą.
Visa Vakarų Europos kultūra ankstyvųjų viduramžių metais (V–X a.) įgijo ryškų bažnytinį atspalvį. Antikinę filosofiją pakeitė katalikų teologija. Skaityti ir rašyti buvo mokoma svetima, liaudžiai nesuprantama lotynų kalba, pagal bažnyčios apdorotus vadovėlius. Knygas dažniausiai perrašinėdavo vienuoliai. Buvo perrašinėjamos ištraukos iš biblijos, komentarai, liturginės knygos, taip pat kai kurios klasikinės knygos.
Kadangi trūko pergamento, buvo imamos senos, antikinės knygos ir išardomos. Nuo jų lapų nuplaunamas arba nugrandomas buvęs tekstas ir gautame pergamente rašomi nauji tekstai. Visa tai parodo vienuolynų, kaip knygininkystės centrų visišką pakrikimą.
Viduramžių rankraštines knygas ypač puošė iliustracijos ir kiti dekoratyvinio apipavidalinimo elementai. Kiekviena viduramžių knyga, net ir pati paprasčiausia, buvo unikalus meno kūrinys. Knygos buvo brangios, prabangos dalykas. Jos buvo gaminamos bažnyčioms, vienuolynams arba turtingiems užsakytojams: karaliams, kunigaikščiams, vyskupams, didikams, ir turėjo būti gražiai papuoštos – atitikti tą prabangą, kurioje gyveno viduramžių visuomenės viršūnės.
Knygų kultūros centrais ankstyvaisiais viduramžiais tapo vienuolynai. Šiuo atžvilgiu pirmtakas buvo Vivariumo vienuolynas Italijoje. Jo įsteigėjas Kasiodoras (apie 485 – apie 580 m.), Italijoje viešpatavusio ostgotų karaliaus Teodoriko patarėjas, buvo išauklėtas antikine dvasia, Romos patricijus ir senatorius. Steigdamas vienuolyną, Kasiodoras turėjo tikslą paveikti vienuolius, kad jie neatsiskirtų nuo pasaulio ir visiškai nepaskęstų maldose ir bažnytiniuose interesuose. Jis iškėlė vienuoliams gyvenimo idealą ir pagrindinį tikslą – puoselėti mokslą. Jis kvietė juos ne tik melstis bet ir mokytis. Prie vienuolyno jis organizavo dvasinę akademiją ir išaiškino vienuoliams, kad mokymosi pagrindas yra knyga ir knygų ir biblioteka.
Dar ankstyvaisiais viduramžiais knygų leidimo...
Šį darbą sudaro 2381 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!