1904–1940 metų knyga

Spaudos draudimo panaikinimas sudarė palankesnes sąlygas lietuvių kultūrai. Daugiau teisių įgavo mokyklose lietuvių kalba, gausėjo mokyklų, jose galėjo dirbti lietuvių mokytojai. Šalia valstybinių mokyklų steigėsi privačios ir visuomeninių organizacijų išlaikomos lietuviškos mokyklos. Didėjo knygų paklausa. Carinė cenzūra liko ta pati, tačiau buvo priversta daryti nuolaidas.
40 metų trukęs spaudos draudimas nesudarė palankių sąlygų formuotis knygai. Lieuvoje trūko ir autorių, rašytojų profesionalų, kurie teiktų leidėjams tinkamų rankraščių. Vis dėlto atsirado tokių žmonių. Panaikinus spaudos draudimą, į knygų leidimą įsitraukė asmenys, daugiau žinomi kaip knygų platintojai, knygų savininkai.
Spaudos draudimas ypač pakenkė poligrafinei bazei. Valdžios paliepimu spaustuvės turėjo panaikinti lotynišką šriftą, šrifto liejyklos buvo uždraustos.Visa tai atkurti reikėjo labai daug lėšų. Lietuvoje knygų leidimo priežiūra buvo labai griežta, lietuviškiems leidiniams reikėjo gauti leidimą. Kontroliuojami buvo ne tiktai leidiniai, bet ir papraščiausi skelbimai.
Vis dėlto didėjo poligrafinių įmonių. Po spaudos atgavimo plintant švietimui, aktyvėjant visuomeniniam gyvenimui Lietuvoje didėjo knygos poreikis, skatinęs leidybą.
Pirmiausiai išskiriami pirmieji leidiniai, tai kalbininko J. Jablonskio iniciatyva 1905 m. Vilniuje buvo įkurta knygų leidimo draugija „Aušra“, kuri išleido J. Jablonskio parengtas „ Lietuvių pasaskas“, A. Baranausko „ Anykščių šilelį“ ir t.t. P. Višinskio 1905 m. taip pat Vilniuje įsteigta knygų leidimo bendrovė „Šviesa“. Ji išleido 19 lietuvių autorių P. Višinskio, Lazdynų Pelėdos, K. Jasiukaičio knygų. Daug padarė Šv. Kazimiero draugija, išleidusi Maironio „Pavasario balsus“, Šatrijos Raganos apsakymus, A. Baranausko „Anykščių šilelį“ ir t.t. Leidykla leido ir periodinius leidinius, kalendorius, religinius leidinius, mokyklinius vadovėlius.
Vilniuje įkurta 1907 m. J. Basanavičiaus vadovaujama Lietuvių mokslo draugija. Be mokslinių darbų jai rūpėjo ir knygų leidyba. Leido mokslinį tęstinį leidinį „Lietuvių tauta“. Iš šios draugijos narių buvo sudaryta vadovėlių rengimo komisija, kuriai priklausė A. Janulaitis, M. Biržiška, St. Matulaitis, P. Klimas ir kt. Iš viso buvo išleista 50 vadovėlių Lietuvos mokykloms.
XX a. pradžioje žymus lietuvių kultūros centras buvo Seinai, kur leidybinį darbą atliko kunigų seminarijos profesoriai ir studentai. Pavadinta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!