Viduramžių rankraštinė knyga bei knygų gamybos centrai

• XII a. skriptoriumų klestėjimas baigasi.
• Vienuoliai ima nebekreipti dėmesio į darbo kokybę, knygas nurašinėti paskubomis, prastai, nekokybiškai apipavidalinti;
• Sparčiai išpopuliarėjus knygų nurašinėjimui, vienuolynuose dažnai pradeda trūkti brangaus pergamento;
Pasaulietinės valdžios įtaka knygų gamybai:
• Karolis Didysis būrė žymiausius to meto mokslininkus raštų taisymui ir redagavimui, vadovėlių ir mokslinių traktatų kūrimui;
• Alfredas Didysis į savo rūmus kvietė mokslininkus, rėmė knygininkus, organizavo metraščių rašymą;
• Po Karolio Didžiojo mirties knygų perrašinėjimą į savo rankas perėmė katalikų bažnyčia.
Sparčiai išaugus knygų paklausai smunkantys vienuolynų ir bažnyčių skriptoriumai nebesugebėjo patenkinti tokių poreikių. Dėl šios priežasties knygų gamybos ir platinimo centrai persikelia į miestus. Nurašinėtoją vienuolį pakeičia skriptorius pasaulietis, kuris nurašinėja knygą rinkai.
• Sparčiai išaugus knygų paklausai smunkantys vienuolynų ir bažnyčių skriptoriumai nebesugebėjo patenkinti tokių poreikių. Dėl šios priežasties knygų gamybos ir platinimo centrai persikelia į miestus. Nurašinėtoją vienuolį pakeičia skriptorius pasaulietis, kuris nurašinėja knygą rinkai.
Vienuolių bendro gyvenimo mokyklos
• Jos tampa tarpine tarp vienuolynų skriptoriumų ir amatininkų dirbtuvių;
• Jose nurašinėdavo tik bažnyčios religinę literatūrą.
• Universitetai
• Jie negalėjo dirbti be gerai suredaguotų ir patikrintų vadovėlių ir mokslo veikalų, todėl iškilo reikalas prie universitetų sukurti knygų platinimo ir leidimo centrus;
• Pirmuosius knygų leidimą reguliuojančius nuostatus sukūrė Bolonijos ir Paryžiaus Sorbonos universitetai.
Vakarų Europos kultūros centruose XIVa. ir XV a. pradžioje knygų prekybą ir gamybą perima nuo universiteto nepriklausantys miestiečiai amatininkai ir pirkliai. Šie organizuoja knygų nurašinėjimo dirbtuves, kuriose dirba knygų nurašinėtojai, kaligrafai, rubrikatoriai, iluminatoriai, miniatoriai, knygrišiai. Tokios dirbtuvės jungiasi į cechus ir gildijas.
• Vakarų Europos kultūros centruose XIVa. ir XV a. pradžioje knygų prekybą ir gamybą perima nuo universiteto nepriklausantys miestiečiai amatininkai ir pirkliai. Šie organizuoja knygų nurašinėjimo dirbtuves, kuriose dirba knygų nurašinėtojai, kaligrafai, rubrikatoriai, iluminatoriai, miniatoriai, knygrišiai. Tokios dirbtuvės jungiasi į cechus ir gildijas.
Užkaukazės knygų nurašinėjimo centrai irgi buvo vienuolynai. Čia knygas nurašinėdavo ne tik vienuolynai, bet ir atskiri kaligrafijos meistrai, kurie ne tik kopijuodavo, bet ir redaguodavo, tekstą.
• Užkaukazės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!