Knygų leidyba

 Turinys Knygos planavimas 2 Autorinė sutartis 2 Knygos projektas 3 Autoriaus rankraštis 4 Teksto rinkimas 5 Vaizdinės medžiagos parengimas 6 Redagavimas 7 Korektūra 8 Maketavimas 11 ISBN, UDK 12 Galutinis knygos maketas 13 Perdavimas spaudai 14 Leidinio rengimo schema 15 Naudota literatūra 17 Knygos planavimas Profesionaliai parengti knygą spaudai – pakankamai sunkus ir atsakingas darbas, kuriam reikia visų leidybos proceso dalyvių kvalifikacijos ir žinių. Priklausomai nuo leidinio sudėtingumo ši darbą dažniausiai atlieka kelių (o kartais ir keliolikos) žmonių kolektyvas – autorius (vertėjas), redaktorius, stilistas, korektorius, maketuotojas, dailininkas, fotografas, dizaineris ir daugelis kitų savo srities specialistų. Pirmasis šio proceso etapas – tai konkretizuota mintis išleisti knygą, kitaip sakant, leidinio planavimas. Jis prasideda tada, kai kyla idėja arba atsiranda užsakymas. Tuomet materializuojami pirmieji (ir svarbiausi) idėjos kontūrai – rankraštis, kurio perspektyvas reikia įvertinti. Anksčiau ši tvarka buvo griežtai reglamentuojama, tačiau šiuo metu ji grindžiama komercijos principais. Jeigu rankraštį pateikia užsakovas, kuris apmoka su leidyba susijusias išlaidas ir atsako už rankraščio turinį, vertinimas bus vienoks, jeigu leidinys užsakomas leidyklos ir rengiamas jos atsakomybe ir lėšomis – kitoks. Reikėtų pastebėti, kad leidykla pagal įstatymą atsako už išleisto leidinio turinį. Todėl šia prasme vertėtų atidžiai patikrinti autoriaus teiginius ir pateikiamus faktus (ypatingai jeigu jie yra skandalingi arba abejotino dorovinio turinio) bei šaltinius, kuriais jis rėmėsi. Reikalui esant geriau pasikonsultuoti su specialistais, teisininkais bei kitomis organizacijomis, kurios kompetentingos suteikti informaciją vienu ar kitu klausimu. Taigi, šiuo etapu idėja turėtų įgauti apčiuopiamus bruožu: aptarta leidinio paskirtis ir auditorija, apimtis ir struktūra, dizainas ir formatas, spalvotumas, sudarymo principai, tiražas, biudžetas, įgyvendinimo terminai, planuojamos pajamos ir daugelis kitų aspektų. Autorinė sutartis Atskirai reikėtų paklabėti apie autorinę sutartį, kuri yra gana svarbi teisinio bendravimo tarp autoriaus ir leidėjo dalis. Autorių teisių įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 1996 metais, kai buvo ratifikuota Berno autorių teisių konvencija „ Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ (nors Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) įkurta dar 1990-aisiais). Kiekvienas leidėjas anksčiau ar vėliau susidurs su šiuo klausimu, todėl šiek tiek reikėtų apžvelgti pagrindinius autorių teisių ir autorinės sutarties principus. Literatūros kūriniu (plačiąja šio žodžio prasme) vadinami visi rašytiniai ir žodiniai kūriniai. Autorines teises apibrėžia Lietuvos Respublikos autorinių teisių bei gretutinių teisių įstatymas įsigaliojęs 1999 m. birželio 9 d. Su šiuo įstatymu vertėtų susispažinti kiekvienam leidėjui. Autoriumi laikomas asmuo, kuriam priklauso autoriaus teisės. Taigi autorius yra kūrinio ( taip pat ir knygos) savininkas. Jam vienam priklauso išskirtinė teisė į kūrinį. Jo valia nuspręsti kūrinį skelbti ar sunaikinti. Paskelbęs jį visuomenei autorius turi teisę gauti už tai atlygį – parduoti tą kūrinį arba jį išnuomoti. Autorius savo kūrinį visuomenei gali tiesiog padovanoti. Dauguma autorių randa rėmėjų savo kūriniams išleisti arba patys padengia leidybos išlaidas, kad jų kūrinys išvystų pasaulį. Finansiniai klausimai autoriui ne ką mažiau svarbūs negu leidėjui, todėl dažnai po knygos išleidimo autorius arba autorinių teisių savininko ir leidėjo požiūriai į gautas už leidinio pardavimą pajamas ir pelno paskirstymą pradeda keistis. Todėl svarbu iš anksto numatyti visus galimų nesutarimų su autoriumi taškus ir pagal galimybes juos suderinti. Be abejo, gali būti ir žodinis autoriaus ir leidėjo susitarimas, tačiau pastaruoju atveju atsiveria didelės galimybės šio susitarimo interpretacijai teisinėse institucijose. Bet kuriuo atveju, kol autorius niekam nėra davęs sutikimo išleisti savo kūrinį, jis yra vienintelis jo savininkas. Šią jo teisę gina autoriaus teisių apsauga, todėl kiekvienas leidėjas turėtų susipažinti su teisiniais aktais, apibrėžiančiais autoriaus teises. Perimant iš autoriaus leidinio rankraštį, labai svarbu suderinti visus teisinius autorystės klausimus, t.y. sudaryti autorinę sutartį. Šioje sutartyje reikėtų numatyti visus leidinio parengimo, užmokesčio (honoraro), nemokamų autoriaus knygos egzempliorių, autoriaus teisių, gretutinių teisių, pakartotino leidimo, teisių perdavimo tretiems asmenims, paveldėjimo ir daugelį kitų klausimų. Iškilus neaiškumams, reikėtų pasitarti su aotoriaus teisių agentūros specialistais arba teisininkais. Reikėtų pažymėti, kad autorinės sutartys sudaromos ne tik su leidinio teksto autoriumi, bet ir su dailininku, iliustruotoju, fotografu ir kitais asmenimis, kurių darbai panaudojami leidinyje. Leidinio projektas Gavus autoriaus leidimą ir nutarus leisti leidinį, šiam tikslui sudaroma leidybinė grupė arba redakcinė kolegija. Numatomi žmonės, kurie atliks vienas ar kitas užduotis, nustatomos kiekvieno nario pareigos ir atsakomybė bei darbų atlikimo terminai. Tada prasideda konkretus išleidimo darbas. Nuo rankraščio iki perdavimo spaudai leidinys nueina ilgą kelią. Sąlygiškai galima būtų išskirti tris pagrindines leidinio projekto dalis: • tekstinės dalies parengimas, • iliustarcijų parengimas (jeigu jos yra), • viršelio parengimas. Šie projektai iš pradžių dažniausiai vykdomi savarankiškai, nepriklausomai vienas nuo kito ir sujungiami į visumą rengiant leidinio maketą. Kiekviena leidinio projekto dalis pradžioje turi būti įvertinta. Rengiant tekstą nustatomas formatas ir planuojama leidinio apimtis. Panaudojus skirtingą šriftą ir jo dydį tokios pačios apimties tekstą galima sutalpinti tiek į 150, tiek į 250 puslapių, o tai gali ženkliai atsiliepti knygos biudžetui. Kartais tekstas dirbtinai „ištempiamas“, kad knygą sudarytų kuo daugiau puslapių ir ji atrodytų solidesnė, o kartais naudojantis mažesniu šriftu ir kitomis maketavimo „gudrybėmis“ stengiamasi visą informaciją sutalpinti į kuo mažesnį puslapių skaičių. Ta priklauso nuo konkretaus atvejo, tačiau viskas turi būti daroma „proto ribose“. Jeigu leidinys bus vienu ar kitu būdu iliustruotas, reikia aptarti visus jo iliustravimo klausimus. Knygos autorius dažniausiai pats pateikia iliustracijas arba nurodo šaltinius, iš kurių jos bus gautos, tačiau tai gali būti palikta spręsti ir leidyklai. Bet kuriuo atveju reikia patikrinti planuojamų naudoti iliustracijų kokybę, autoriaus teises, įvertinti jų gavimo būdus, kitus reikšmingus veiksnius. Leidinio iliustarcijos gali būti nespalvotos arba spalvotos, išdėstytos visoje knygoje arba tik perengtuose iliustruotuose intarpuose ir pan. Pasirinktas leidinio iliustravimo būdas bei variantai taip pat atsilieps knygos biudžetui. Labai svarbi leidinio projekto dalis yra viršelis. Nuo viršelio didžiąja dalimi priklauso knygos perkamumas. Viršelis turėtų būti patrauklus, informatyvus ir ekonomiškas. Dažnai klysta tie leidėjai, kurie pernelyg taupo lėšas viršeliui. Neišvaizdi knyga dažnai „paskęsta“ tarp kitų, todėl jos reklamai reikia papildomų lėšų. Viena iš rinkodaros taisyklių teigia, kad „prekė turi pati save reklamuoti“, o leidinys plačiąja prasme taip pat yra prekė. Gera ir patraukli knygos išvaizda ne visada pasiekiama viršelio spalvingumu ir ryškumu. Geras dizaineris sugeba sukurti įspūdingą ir krentantį į akis leidinio viršelį minimaliomis priemonėmis arba panaudodamas tik vieną ar dvi spalvas. Taigi iš anksto reikėtų apsvarstyti visas tris leidinio rengimo projekto dalis, apskaičiuoti darbo sąnaudas ir išlaidas, kurios gali būti skirtos knygos leidybai, ir jas įvertinti. Tai atsiliepia galutinei knygos kainai, kuri svarbi ne tik leidėjui, bet ir pirkėjui. Be to, reikia atsiminti, kuo mažesnis knygos tiražas, tuo ikileidybinio parengimo sąlyginė kaina kiekvienam leidinio egzemplioriui bus didesnė. Autoriaus rankraštis Ankstesniais metais pateikiamam autoriaus rankraščiui buvo keliami gana griežti reikalavimai: jis turėjo būti išspausdintas spausdinimo mašinėle dviems egzemplioriais, su tam tikro dydžio paraštėmis, tam tikro dydžio tarpais tarp eilučių ir pan. Pastaruoju metu šių taisyklių retai laikomasi, kadangi rankraščiai pateikiami kompiuterinėje laikmenoje, o leidyklos pačios išspausdina rankraščius taip, kaip joms reikia. Nepaisant to, pateikimo forma turi savo ypatumų, nuo kurių priklauso darbo sąnaudos ir terminai, todėl į tai reikėtų atsižvelgti. Kaip bus pateiktas autoriaus rankraštis, galima numatyti ir sutartyje. Kaip jau minėta, rankraštis gali būti pateiktas keliais pavidalais – išspausdintas spausdinimo mašinėle, arba kaip kompiuteriu parengta elektroninė publikacija, įrašyta į kompiuterinę laikmeną. Pasatruoju atveju taip parengtas rankraštis gali būti atsiųstas ir elektroniniu paštu. Kiekvienas knygos rankraščio pateikimo variantas turi savo ypatumų ir šiuos ypatumus reikia įvertinti. Pateikus knygos tekstą, išspausdintą rašomąja mašinėle, galimi du tolimesnio jo kompiuterinio apdorojimo variantai: 1. Jeigu tekstas pakankamai aiškiai išspausdintas, jį galima skenuoti ir įvesti į kompiuterį pasinaudojant teksto atpažinimo programa (pavyzdžiui, FineReader ar kuria nors kita); 2. Įvesti tekstą į kompiuterį klaviatūra. Šiuo atveju geriau, kad tekstas iš karto būtų surinktas pagal tam tikras kompiuterinio teksto rinkimo taisykles. Kuris būdas tinkamiausias sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Tiek skenavimas, tiek teksto surinkimas atima laiko ir darbo sąnaudų, kurias reikia įvertinti. Didžioji dauguma leidinių rankraščių šiuo metu pateikiamos MS Word teksto procesoriumi parengto failo pavidalu kompiuterinėje laikmenoje (CD arba lanksčiame diskelyje), kartu pateikiant ir spausdintuvu išspausdintus mašinraščio lapus. Tai pats geriausias ir patogiausias leidėjui variantas, tačiau jis taip pat turi savo ypatumų. Reikėtų pažymėti, kad kartais autorius leidėjui pateikia leidybine sistema sumaketuoto ir spaudai perengto leidinio variantą. Jeigu tai uždaras PS (PostScript) failas, jis perduodamas tolimesnei spaudai be pakeitimų, tačiau jį galima patikrinti konvertavus į PDF (Portable Document Format) formato failą. Jeigu tai atviras failas, reikia išsiaiškinti, kas šį darbą atliko. Tokį failą būtina atidžiai patikrinti, ypač tada, kai kompiuterių programos ar platformos skiriasi, yra šrifto neatitikimų ar pan. Be to, iš anksto reikia susitarti, kas atsako už aptiktas klaidas ir kas jas taisys, kadangi beveik visada tokiais atvejais atsiranda nenumatytų problemų. Retas rašytojas maketuoja ir išmano leidinio parengimo spaudai technologiją taip pat gerai kaip maketuotojas. Retais atvejais pateikiami ir ranka rašyti rankraščiai (dažniausiai eilėraščiai, kai žodždiai dėstomi nestandartiniu autoriaus sugalvotu būdu). Tokių rankraščių parengimas spaudai tarp autoriaus ir leidėjo aptariamas atskira sutartimi. Teksto rinkimas Kaip jau minėta, knygos tekstas šiuo metu dažniausiai rengiamas MS Word teksto redaktoriumi. Teksto surinkimo forma šiek tiek priklauso nuo to, kokio pobūdžio yra knyga – grožinė, poezijos, mokslinė ir pan., tačiau surenkant tekstą laikomąsi tam tikrų bendrų taisyklių. Geriau, kad jį surinktų profesionalus teksto surinkėjas, susipažinęs su kompiuterinės leidybos pagrindais. Neprofesionaliai parengto teksto surinkimo klaidų taisymas parengimo spaudai metu atima daug laiko, todėl vertėtų iš anksto patikrinti,kaip parengtas tekstas. Jeigu tekstą rinks žmogus, nesusijęs su leidyba, prieš tai jam būtina paaiškinti bent pagrindinius tekstų surinkimo principus ir taisykles: • tekstas turi būti surenkamas ištisai pastraipomis; • pastraipos viena nuo kitos atskiriamos klavišu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!