Kulinarinių knygų leidyba Lietuvoje (1990 - 2012)

Temos aktualumas – kulinarinės knygos rašomos nuo seniausių laikų, tačiau tokio populiarumo ir jų leidybos mastų kaip dabar, jos dar niekada nebuvo pasiekusios. Tokio tipo knygos apima vis didesnę leidžiamos laisvalaikio literatūros žanro dalį, tampa svarbia knygų rinkos dalimi, aktualia visiems leidėjams. Tad šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti kulinarinių leidybos tradicijas ir padaryti prielaidas apie tolesnį šios leidybos srities vystymąsi.
• Eglė Varnaitė. „Lietuviška kulinarinė literatūra: tautinės virtuvės formavimas(is) 1893 – 1940 m.“ Tyrimas atliktas 2011 m.
• Lina Butaitė. „Kulinarinio paveldo plėtra Lietuvoje: santykis su tradicija“. Darbas atliktas 2007 m.
Tyrimo tikslas – ištirti kulinarinių knygų leidybos ypatumus atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti laisvalaikio ir kulinarinių knygų tipologiją.
2. Išanalizuoti kulinarinių knygų repertuarą atkūrus nepriklausomybę.
3. Palyginti kulinarinių knygų autorius, jų biografiją ir rašymo motyvus.
Tyrimo šaltiniai – atliekant tyrimą remtąsi pačiomis kulinarinėmis knygomis, straipsniais apie autorius bei publikuotais interviu su autoriais, kurie padėjo daugiau sužinoti apie kulinarinių knygų autorius, jų biografijas. Aiškinantis terminus pravertė įvairūs žodynai ir knygotyros vadovėlis. Naudingiausi šaltiniai buvo Lietuvos spaudos statistikos ir Nacionalinio bibliografijos duomenų banko duomenys, atlikta šių duomenų statistinė ir repertuaro analizė.
1 skyrius
LAISVALAIKIO IR KULINARINIŲ KNYGŲ TIPOLOGIJA
Pastarąjį šimtmetį leidybos produkcija augo labai sparčiai. Todėl natūralu, jog kilo poreikis klasifikuoti ledinius, tam, kad būtų lengviau juos saugoti ir ieškoti informacijos juose. Lietuvių kalbos žodynas žodį tipologija apibūdina kaip „mokslo metodas – daiktų ar reiškinių klasifikavimas pagal tipus“1. Tačiau profesorius Domas Kaunas, šį terminą sukonkretina: „leidinių tipologija yra poligrafinės ir skaitmeninės produkcijos klasifikavimas pagal knygininkystei būdingus požymius“2. Profesorius išskiria leidinių funkcijos, skaitymo adresato, informacijos perteikimo ženklų bei materialiosios konstrukcijos požymius.3 Vis dėlto leidinių tipologija dar nėra iki galo sunorminta ir galima rasti ir kitokių nuomonių dėl bruožų, pagal kuriuos skirstomi leidiniai. Štai „Knygotyros enciklopediniame žodyne“, galime rasti tik terminą knygų rūšinė klasifikacija ir išskirtus šiuos požymius: forma, informacijos pobūdį ir paskirtį, informacijos pateikimo būdą, kitas ypatybes. Tad pasak profesoriaus Domo Kauno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!