Privalomieji spaudos egzemplioriai Lietuvoje

Lietuvos bibliotekų ir jų fondų istorija siekia kelis šimtus metų. Bibliotekos buvo pradėtos steigti dar feodalizmo laikais. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, bibliotekos buvo pradėtos steigti prie vienuolynų, bažnyčių, valdovų ir didikų rūmų. Tiesa, įvairias šimtmečiais skyrėsi bibliotekos funkcijos. XVI a. prie bažnyčių įkurtos bibliotekos atliko cenzūrinę paskirtį. Jos siekė kontroliuoti spaudą ir neleisti sklisti bedieviškai literatūrai. Daugelis mokslininkų teigia, kad būtent dėl šios priežasties bažnyčia visiems knygų ir laikraščių leidėjams dar XVI a. įvedė privalomąjį egzempliorių, kuris turėjo padėti kontroliuoti spaudos turinį ir pan. Vėliau, keičiantis santvarkoms, privalomojo egzemplioriaus paskirtis taip pat keitėsi. Šimtmečiais jis atliko įvairias funkcijas: cenzūrinę, apsauginę teisinę, bibliotekinę, bibliografinę, archyvinę, statistinę ir t.t. Šiandien privalomojo egzemplioriaus pagrindinės funkcijos – bibliografinė, statistinė ir archyvinė. Privalomasis egzempliorius iš pradžių buvo reikalingas karališkoms ir didikų bibliotekoms papildyti, o XIX – XX a. jau valstybinėms ir nacionalinėms bibliotekoms komplektuoti bei jų fondams turtinti. Šiandien privalomojo egzemplioriaus sistema garantuoja bibliografinės informacijos išsamumą, jos patikimumą, reguliarumą bei efektyvumą.
Privalomojo egzemplioriaus klausimais Lietuvoje daugiausia rašė J. Basiulis. Autorius tyrinėjo jo istoriją, daug dėmesio skirdamas bibliografinei privalomojo egzemplioriaus funkcijai. Privalomojo egzemplioriaus istorija nušviesta ir R. Bagušytės, O. Janonio, I. Petrauskienės, L. Kiliaus darbuose. R. Bagušytė savo publikacijoje aptaria privalomojo egzemplioriaus situaciją Lietuvoje 1945-1992 metais. O. Janonio studijoje apžvelgiama privalomojo egzemplioriaus raida ir dabartinė būklė pasaulyje ir Lietuvoje. Jis taip pat aptaria privalomojo egzemplioriaus rūšis ir funkcijas bei privalomąjį egzempliorių reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje. Apie privalomojo egzemplioriaus užuomazgas Lietuvoje, jo istorinį kelią nuo XVI iki XVIII a. savo darbuose kalba I. Petrauskienė. Lenkų istoriografijoje privalomąjį egzempliorių tyrinėjo E. Gaberlė ir J. Szczepaniecas.
Privalomasis egzempliorius bibliografinės apskaitos požiūriu toks svarbus, kad klausimas dėl jo ne kartą buvo svarstomas tarptautinėse bibliografų konferencijose ir kongresuose. 1895 m. I-ojoje tarptautinėje bibliografų konferencijoje Briuselyje buvo iškelta idėja apie visų šalių privalomųjų egzempliorių įstatymų suvienodinimą. Pirmasis privalomojo egzemplioriaus įstatymas Lietuvoje, tiksliau Lenkijos-Lietuvos valstybėse,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!