1.
Akstyvaisiais viduramžiais knygų kultūros centrais tapo vienuolynai. Šiuo atžvilgiu pirmtakas buvo garsusis Vivariumo vienuolynas Italijoje. Jo įsteigėjas Kasiodoras (apie 485–apie 580 m.). Jis iškėlė vienuoliams gyvenimo idealą ir pagrindinį uždavinį – puoselėti mokslą ir kvietė juos ne tik melstis, bet ir mokytis, o knygų nurašinėjimą laikė tinkamiausiu darbu jų rankoms.
VII–X a. Vakarų Europoje atsirado daug vienuolynų, kuriuose buvo nurašinėjamos knygos. Juose dirbo žymūs kaligrafai ir knygų apipavidalinimo meistrai.
Vienuolynų skriptoriumų klestėjimo laikotarpis baigėsi XII a. Bendras katalikų bažnyčios nusmukimas, visuotinis dvasiškijos ir vienuolių moralinis pakrikimas privedė prie skriptoriumų merdėjimo. Garsiame savo puikiais rankraščiais Murbacho vienuolyne 1291 m. nebemokėjo rašyti nė vienas vienuolis. Daugelis vienuolynų į skriptoriumus ima žiūrėti kaip į pelno šaltinį. Vienuoliai knygų nurašinėtojai, anksčiau savo darbą laikę savotišku apaštalavimu, kūrę tik kaligrafiškai perrašytus ir meniškai puikiai apipavidalintus foliantus, dabar ėmė visiškai nepaisyti darbo kokybė, knygas nurašinėti paskubomis, apipavidalinti nerūpestingai. Deficitinis ir brangus pergamentas knygoms buvo gaunamas, naikinant bibliotekas. Visa tai rodo vienuolynų, kaip knygininkystės centrų, visišką pakrikimą.
X–XII a. miestų ir universitetų spartus augimas ir švietimo paplitimas pareikalavo daugybės knygų. Tiek jų negalėjo parengti smunkantys vienuolynų ir bažnyčių skriptoriumai. Knygų gamybos ir platinimo centrais tampa miestai. Kaligrafą vienuolį pakeičia skriptorius pasaulietis, kuris nurašinėja knygas rinkai.
Norėdami rinkoje atsilaikyti prieš vis didėjančią knygininkų pasauliečių ir jų platinamos literatūros konkurenciją, bažnyčia XIII a. organizuoja vienuolių bendro gyvenimo draugijas. Tai lyg tarpinė grandis tarp vienuolyno skriptoriumo ir amatininko dirbtuvės. Nuo vienuolyno skriptoriumo tos draugijos skyrėsi tuo, kad knygų nurašinėjimas buvo amatas.
Savotiškais knygų nurašinėjimo ir platinimo centrais tapo universitetai. Pirmieji nuostatai, reguliuojantys knygų leidimą ir platinimą, yra žinomi iš Bolonijos (1259, 1289 ir 1334 m.) ir Paryžiaus Sorbonos (1275 ir 1316 m.) universitetų. Pagal šiuos nuostatus rankraštinių knygų paruošimas, dauginimas ir platinimas buvo pavestas universiteto valdininkams – stacionarams.
XIV a. ir ypač XV a. pradžioje beveik visuose didesniuose V. Europos kultūros centruoseknygų gamybą ir prekybą į...
Šį darbą sudaro 1763 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!