Viduramžių miestas

Miestai viduramžiais atsirado dėl kelių priežasčių. Vienur jie išaugo prie garsių vienuolynų ar pilių, kur žmonės tikėdavosi rasti prieglobstį nuo karo antpuolių. Kitur miestais virto didesni kaimai, kur žemdirbiai suveždavo parduoti savo gėrybes. Dažnai miestas išaugdavo iš prekybos centro — prie uosto, upių santakoje ar judrioje kryžkelėje. Susidūrę su pernelyg didele priespauda kaime ir nebepakeldami ūkio darbų naštos, bėgdavo į miestus valstiečiai. Metus išgyvenę mieste ir nesučiupti, jie tapdavo laisvais žmonėmis.
Kadangi miestai įsikurdavo žemėse, valdomose vietinio žemvaldžio, miestiečiai turėda­vo mokėti jam feodalinę duoklę ir eiti lažą, kaip ir aplinkinių kaimų valstiečiai. Todėl miestui buvo labai svarbu gauti karaliaus ar žemvaldžio privilegiją, suteikiančią savival­dą. Tada įtakingiausi miestelėnai — biurge­riai tapdavo nuo žemvaldžio nepriklauso­mais, laisvais gyventojais. Privilegija suteikdavo jiems teisę verstis prekyba, rinkti merą ir miesto tarybą, leisti savo įstatymus ir vykdyti teisingumą.
į viršų. Žemės sklypai būdavo ilgi ir siauri, tad daugelis gyventojų, kad patektų į sandėlius bei arklides, vienoje namo pusėje palikdavo skersgatvį.
Miestiečiai
Šalia krikščionybės ir feodalizmo bei riterių į viduramžių pabaigą iškyla trečias svarbus reiškinys - miestiečių luomas. Per Kryžiaus karus miestai, ypač pajūrio, gavo daug pelno. Geras susisiekimas išplėtė juose prekybą ir pramonę. Miestai turtėjo, jų įtaka augo, gavo daugiau savarankiško valdymo teisių. Ypač suklesti Italijos miestai, kur imperatoriaus valdžia buvo labai silpna.
Miesto gyvenimas pagimdo savotišką žmogų, kurio dvasia žymiai skiriasi nuo riterio. Miestietis neturi riterio idealizmo, plačių svajonių, religinio entuziazmo. Jis realistas; nesvajoja, negerbia ir moters; jis dažnai su ja susitinka, žino visas jos silpnybes ir trūkumus, dažnai iš jos pasijuokia. Pajuokos jo akyse susilaukia ir išdidus riteris, ir negudrus kaimietis. Miestietis juokiasi iš visko. Jis supranta ir kuria tokią literatūrą, kur yra jumoro. Todėl jo mėgstamiausi veikalai - eiliuotos pasakėlės, anekdotai, kur juokingose situacijose vaizduojamas kaimynas, moteris, klebonas, kaimietis, riteris.
Iš visų tautų, kurios pasižymėjo viduramžiais, gabiausi buvo prancūzai. Jų valstybės santvarka su riteriais ir feodalais, jų herojinis epas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!