Ankstyvųjų viduramžių moteris

Ankstyvaisiais viduramžiais moters figūra buvo slepiama po ilgais, laisvais apdarais. Kaip ir Bizantojoje, vienu metu dėvėta keli drabužiai. Tai laisva, siauromis rankovėmis apatinė ir panašaus kirpimo, plačiomis rankovėmis viršutinė tunika. Apatinis apdaras buvo iš plonesnio, o viršutinis – iš storesnio audinio. Viršutinė vientiso silueto turtingųjų tunika vertikalia ir horizontalia dekoratyvinėmis juostomis buvo padalyta į keletą dalių. Išdabintos auksinėmis plokštelėmis ir brangakmeniais, jos teikė drabužiui iškilmingumo, didingumo.
XI – XII a. moterų apdarai paįvairėjo ir dažniau keitėsi nei vyrų. Jie tapo plastiški išryškinantys figūrą, o talija buvo pabrėžiama priekyje susegamu ar surišamu diržu ilgais, žemę siekiančiais galais .
Ištekejusios moterys galvą ir pečius apsisiausdavo siuvinėta skraiste XII a., tobulėjant modeliavimui, moterų drabužiams imta siūti per liemenį įimtus. Tometinius apdarus siūdavo su įvairių formų rankovėmis. Dažniausiai jos buvo ilgos, nutįsusiais galais ir labai išradingai prijungtos prie drabužio (prisegtos, pririštos raišteliais). Mat siaurus, nekirptus per priekį drabužius buvo sunku nusirengti, nenuėmus rankovių.
Ankstyvaisiais viduramžiais buvo paplitę lininiai bei vilnoniai audiniai. Tačiau turtingieji savo drabužius dažniausiai siūdinosi iš itališkų šilkų, aukso ir sidabro gijomis atausto aksomo, raštuotų brokatų, damasto, o aukštuomenė ir dvasininkija – ir iš siuvinėtų audinių.
XIII a. pradžioje moterų drabužiai jau buvo modeliuojami – įimami, pritaikomi figūrai, šonai kartais suvarstomi raišteliais.
Kaip ir vyrai, moterys pradėjo dėvėti daugiau drabužių vienu metu. Ant marškinių vilkėjo dar dvi laisvas, tiesaus ar platėjančio silueto tunikas (pranc. cotte ir surcot). Viršutinioji, kaip ir vyrų, iš pradžių buvo be rankovių, o vėliau ją imta siūti su rankovėmis. Rankovės viršuje plačios, apačioje siauros, papuoštos daugybe sagų, tuo metu buvusių dekoratyviniu elementu. XIII a. buvo labai madingas varstymas virvelėmis; varstyta ant krūtinės, kad būtų matomi persišviečiantys šilko ir aukso gijomis išsiuvinėti marškiniai. Vėsesniu oru, kaip ir anksčiau, moterys dėvėjo platų, laisvą apsiaustą, pasiūtą su kitokios spalvos, nei viršaus, pamušalu, o ant krūtinės surišamą raišteliais arba susegama grandinėle.
XIV a. pradžioje moterų drabužiai buvo gana...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!