Viduramžių ligos, jų padariniai, masinės ligos, jų plitimas

• 1330m. Europoje pasigirdo pasakojimų apie didžias nelaimes Tolimuosiuose Rytuose-potvynius, badą, skėrių antplūdžius ir marą, pražudžiusį du trečdalius gyventojų. Per Aziją liga plito toliau. 1345m. Ji pasiekė Juodosios jūros krantus; 1347m.- Egiptą.
• Florencijos kronikas Džiovandis Vilanis taip aprašė šią ligą ; ,,Pirmiausia kirkšnyse ir pažastyse atsiranda kažkokių skaudulių , aukos ima spjaudyti krauju ir po 3 dienų miršta .
• Liga buvo siaubingai užkrečiama.1348m.maras išplito Ispanijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Škotai, kurie 1348m. Dar tyčiojasi iš savo senų priešų anglų, 1349m. Jau patys tūkstančiais mirė. Tais pačiais metais prie Norvegijos Bergeno miesto krantų nudreifavo vilna prekiaujantis anglų laivais su išmirusia įgula; taip maras pasiekė Skandinaviją.
Išmatų kvapas išstums miazmą. Kai 1348m. Vasarą maras pasiekė Avinjoną, Gijomas de Šoliakas išsiuntė popiežių į pilį ant Ronos kranto ir liepė atsiskyrus sėdėti kambariuose tarp dviejų smarkiai degančių židinių. Tai gelbėjo-popiežius liko gyvas. Tik turtingi galėdavo pasikviesti gydytoją. Susirgę jie gaudavo gerti keisčiausių piliulių ir mikstūrų, pagamintų, pavyzdžiui, iš virtų svogūnų, dešimties metų senumo sirupo, žolelių, tokių kaip pipirmėtės ir alavijas, metalo miltelių, pavyzdžiui, arseno ir amoniako druskos-net sutrintų smaragdų . Niekas nepadėdavo. Kai kurie gydytojai lankydami ligonius patys užsikrėsdavo ir mirdavo pirma nei jų pacientai.
Mirties triumfas
• Viduramžiais žmonės tikėjo, kad gyvenimas žemėje tėra menkas, palyginti su amžinu gyvenimu po mirties, todėl jie labai rūpestingai laikėsi visų religinių apeigų, susijusių su mirtimi. Kunigas mirštančiajam suteigdavo paskutini patepimą. Juodai aprengtas velionis, lydimas procesijos, būdavo nunešamas į bažnyčią. Po gedulingų mišių jį palaidodavo pagal išgales kuo prabangesniame kape. Velionio artimieji sumokėdavo tiems , kas budėdavo ir melsdavosi už mirusiojo sielą kiaurą naktį; kai kur Europoje šios budynės virsdavo laukine puota, kai
• Kaukėti svečiai nusirengdavo ir irdavo tyčiotis iš numirėlio. Tačiau maro metu surengti krikščioniškas laidotuves buvo sunku, nes beveik visi kunigai mirė arba pabėgo. Venecijoje maldas už mirusiuosius giedodavo berniukai, patys išmokę jas atmintinai. Anglijoje Bato ir Velso vyskupas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!