1914m. rugpjūčio 1d., Europoje įsiliepsnojo karinis konfliktas. Vokietijai paskelbus karą Rusijai, į karą įsijungus kitoms didžiosioms valstybėms, europiečius apėmė entuziazmas. Patriotinės nuotaikos užvaldė rusų, vokiečių, anglų, prancūzų protus. Beveik niekas neprotestavo, nereiškė dėl karo nepasitenkinimo. Visos kariaujančios šalys ir jų gyventojai manė, kad jie nugalės, karas bus trumpas. Bet Vienos kongrese įtvirtinta pusiausvyra tarp valstybių XIXa.a.pr. buvo pažeista.
susikūrė Čekoslovakijos respublika, nepriklausomybę paskelbė vengrai. Pietų slavai susijungė į Jugoslavijos karalystę.
Karo metu nepriklausomybės viltis gimė ir lietuviams. Prasidėjo kova už valstybės atkūrimą. 1918m. vasario 16d.
Vilniuje buvo paskelbtas Nepriklausomybės aktas. Tiesa, laisvė atėjo ne iš karto. Ją teko iškovoti ne tik diplomatinėmis, politinėmis priemonėmis, bet ir ginkluota kova.
Mėginti rasti vienintelę priežastį, lėmusią tokį visuotinį ir galingą įvykį kaip Pirmasis pasaulinis karas, būtų išties absurdiška. Galima kalbėti tik apie daugybę veiksnių; 1914m. rugpjūčio mėn. Amerikos ambasadorius Londone padarė dar paprastesnę išvadą: „Visa tai turėjo prasidėti“.
Tačiau ir tada, kai visi pripažino konflikto neišvengiamybę, kai sutiko, kad karas vyko dėl daugybės motyvų, didžiausia 1914-ųjų karo kibirkštimi ambasadorius laikė Vokietijos militarizmą. Ji buvo laikoma didžiausia karo kaltininke. Tarpukario laikotarpiu tie, kas norėjo palaikyti draugiškus visų šalių santykius, nesutiko su kaltinimais Vokietijai, nenorėdami dar labiau aitrinti nemalonaus klausimo ir kelti grėsmę taikai. Nacių propagandininkai pasinaudojo tuo, mėgindami nupiešti Vokietiją kaip nukentėjusią, įžeistą šalį, o vokiečių tautą- ne daugiau prasikaltusią už kitas tautas. Tačiau dvidešimtojo amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje nauja vokiečių istorikų karta dar sykį išanalizavo tuometinę situaciją ir iš esmės patvirtino, labai nesidairydama į šalis, kad vokiečių militarizmas buvo tragedijos kaltininkas.
Tačiau galima išskirti pagrindines šio karo priežastis. Tai:
1. Netolygus ekonominis Europos ir pasaulio valstybių vystymasis, sukėlęs prieštaravimus tarp šalių, senai žengiančių kapitalistiniu keliu, ir šalių, nesenai į jį įstojusių, nuolatinės karinės ir ekonominės varžybos (tarp Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Rusijos).
2. Didžiųjų valstybių siekimas perdalinti pasaulį.
3. Išsiplėtusios ginklavimosi varžybos.
4. Ryškėja karinių grupuočių nesutaikomumas.
5. XIXa. pab. valstybės žengia į imperializmą...
Šį darbą sudaro 3689 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!