Nuo XIXa. vid. iki Pirmojo pasaulinio karo Europoje ir visame pasaulyje įvyko daug reikšmingų pasikeitimų. Keitėsi valstybės santvarkos, sienos, ekonomika, žmonių gyvenimo būdas. Keitėsi ir pasaulio žemėlapis, nes galingiausios valstybės stengėsi išplėsti kolonijų valdas, padidinti savo įtaką.
Pirmoje XIXa. pusėje Europos šalių pramonės techninis išsivystymas nebuvo vienodas ir pamažu plėtėsi iš Vakarų į Rytus. Labiausiai pramonė pažengusi buvo Anglijoje. Belgija taip pat nedaug atsiliko nuo jos. 1830-1870m. prasidėjo sparti Prancūzijos, o kiek vėliau – Vokietijos industrializacija.
Pramonės raida antroje XIXa. pusėje dažnai patirdavo krizę. Europoje plintant industrializacijai buvo ieškoma būdų, kaip išvengti krizių, apriboti nevaržomą lenktyniavimą. Įmonės jungėsi į didelius susivienijimus, koncernus, trestus. Kūrėsi monopolijos. Labiausiai pramoninkai reikalavo iš valstybės naujų rinkų, kolonijų užkariavimo. Taip Europos valstybės įsitraukė į kovą dėl užjūrio teritorijų grobimą.
Europos valstybių vadovai buvo įsitikinę, kad valstybės savo galingumą gali įrodyti tik demonstruodamos jėgą, plėsdamos savo teritorijas, grobdamos kolonijas. Daugelis politikų teigė, kad jeigu Anglija ir Prancūzija nevykdys imperialistinės politikos, tai jas aplenks Rusija ar net Graikija bei Rumunija.
Kolonijų politiką rėmė ir profsąjungos bei socialistinės partijos. Buvo tikima, kad europiečiai padės vystytis atsilikusioms tautoms. Iš tiesų daug kolonijų valdytojų, misionierių pasišventę kovojo prieš vietinių gyventojų išnaudojimą, steigė mokyklas, ligonines, administracijos aparatą.
1902m. Japonija ir Anglija pasirašė sąjunginę sutartį, kurioje numatė kilus karui viena kitai padėti. Turėdama tokį užnugarį, 1904m. vasario mėn. Japonija užpuolė Rusiją. Rusijos sausumos kariuomenė ir laivynas buvo sutriuškinti. Apie 1905m. pasaulio dalybos praktiškai baigėsi. Vis didėjo nesutarimai ir įtampa tarp Europos valstybių. Pusiausvyros ir Europos saugumo sistema buvo sugriauta.
Europos valstybių interesai susidūrė visuose žemynuose. 1898m. tarp Anglijos ir Prancūzijos dėl Afrikos teritorijos dalies prie aukštutinio Nilo, kurią buvo užėmę prancūzai, kilo Fašodo krizė. Karas tarp šalių neprasidėjo tik todėl, kad Prancūzija atitraukė savo kariuomenę.
Dar rimtesnis susidūrimas tarp Prancūzijos ir Vokietijos kilo Maroke, į kurį pretendavo abi šalys. 1905m. pirmoji ir 1911m. antroji Maroko krizės buvo išspręstos taikiai....
Šį darbą sudaro 3586 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!