Viduramžių imperatorius Karolis Didysis

• Viduramžių imperatorius Karolis Didysis buvo Frankų valstybės karalius, Saksonijos užkariautojas, Šventosios Romos imperijos įkūrėjas ir vienas žymiausių valdovų Europos istorijoje.
• Karolis gimė 742 m. netoli Acheno, kuris vėliau tapo jo sostine. Jo tėvas buvo Pipinas Trumpasis, o senelis — Karolis Martelis, garsus Frankų valstybės vadas, kurio 732 m. pergalė Turso mūšyje neleido musulmonams užkariauti Prancūzijos. 751 m. Pipinas buvo paskelbtas frankų karaliumi — taip baigėsi silpna Merovingų dinastija, ir buvo įkurta nauja dinastija, kuri šiandien, pagal Karolį Didijį, vadinama Karolingais. 768 m. Pipinas mirė, ir Frankų karalystę pasidalijo Karolis bei jo brolis Karlomanas. Karolio ir frankų vienybės naudai, Karlomanas netikėtai 771 m. mirė. Taip dvidešimt devynerių metų Karolis liko vienintelis Frankų karalystės valdovas.
• Karoliui atsisėdus į sostą, Frankų valstybė susidarė iš dabartinės Prancūzijos, Belgijos ir Šveicarijos bei didelės dalies šiandieninės Olandijos ir Vokietijos.
• Karolis, negaišdamas laiko, ėmėsi plėsti savo valdas. Karlomano našlė su vaikais susirado prieglobstį Lombardo karalystėje, Šiaurės Italijoje. Karolis Didysis išsiskyrė su savo žmona ir patraukė su armija į Šiaurės Italija. Iki 774 m. Lombardai buvo galutinai sumušti. Šiaurės Italija buvo prijungta prie Karolio valdų, nors reikėjo dar keturių invazijų, kad jis įtvirtintų valdžią. Karlomano našlė su vaikais pateko į Karolio Didžiojo rankas ir daugiau jų niekas nematė.
• Karolis suprato, kad didžiulei valstybei valdyti reikia išsimokslinusių žmonių: skaitančių ir rašančių lotyniškai, išmanančių aritmetikos pagrindus, mokančių naudotis krikščioniškuoju kalendoriumi.
• Didžiąją gyvenimo dalį ir Karolis buvo beraštis, kaip anais laikais buvo priimta savo parašą tvirtindavo kryžiuku.
• Karolio Didžiojo įsakais prie vienuolynų ėmė kurtis pirmosios mokyklos, o vienuolynuose perrašinėdavo antikos veikalus.
• Turbūt dar svarbesnis ir, žinoma, sunkesnis buvo Saksonojos, didelio regiono Šiaurės Vokietijoje, užkariavimas. Tai pareikalavo aštuoniolikos karo žygių, kurie truko 772 — 804 metais. Viena iš priežasčių, dėl kurios karai su saksais taip užsitęsė, buvo religija. Saksai buvo pagonys, o Karolis Didysis reikalavo, kad jie atsiverstų į krikščionybę. Atsisakiusieji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!