Šiame savo darbe aš pasistengsiu išsamiai apibūdinti vieną žymiausių Viduramžių Europos valdovų – Frankų imperatorių Karolį Didįjį (768 – 814 m.). Jis, pastarajame šimtmetyje, susilaukė istorikų gerų vertinimų už savo vykdytą tiek užsienio, tiek vidaus politiką. Bet Karolis Didysis gerbiamas valdovas jau nuo viduramžių. Tai parodo ir jam jau nuo XI – XII a. suteiktas „Didžiojo“ vardas, bei jo vardu pavadinta visa giminė - Karolingai. Kalbėti apie šį frankų valdovą verta vien jau dėl to, kad jis didžiojoje Europos dalyje užtikrino krikščionybės įsigalėjimą, kuris vienijo žmones, o taip pat jis išplėtė pačią valstybę ir įteisino jos kaip imperijos statusą. Nereikėtų sumenkinti ir vidaus politikos pasiekimų, nes, būtent, Karolis Didysis centralizavo valstybės valdymą, o centru pavertė savo dvarą. Greta šių sričių aptarsiu ir kultūros raidą jo valdymo metu. Pats darbas bus daugiau apibendrinamojo tipo: remdamasis įvairia literatūra (ypatingai Einhardo „Karolio Didžiojo gyvenimas“ ir bendrine istorijos literatūra) pasistengsiu susisteminti svarbiausią informaciją apie Karolio Didžiojo asmenybę ir jo reikšmę istorijoje.
Valdant Karoliui Didžiajam buvo surengta net daugiau kaip penkiasdešimt karo žygių į kaimynines šalis. Faktiškai taip įvyko dėl vienos pagrindinės priežasties: jau VIII pab. dauguma frankų valstiečių buvo pervesti stambiems žemvaldžiams, o laisvų žemių pradėjo smarkiai trūkti. Tuo tarpu, užkariavus naujas teritorijas, valdovas vėl turėdavo žemių rezervą, kurį galėdavo išdalinti tiek didikams, tiek vienuolynams. Tokia naujų užkariavimų politika, Karolis Didysis puikiai laviravo tarp vis didėjančių Frankų didikų poreikių ir tvarkos valstybėje: į naujas žemes atsikėlę didikai padėdavo palaikyti tvarką tose žemėse, nuslopinti valstiečių maištus. Valstybės ir stambaus Frankų žemvaldžio susivienijimas dėl bendro tikslo, naujoje teritorijoje laisvuosius valstiečius paverst baudžiauninkais, teikė naudą tiek valstybei, tiek tam individualiam didikui: valdovas gaudavo dar vieną jam lojalią sritį, kuri papildydavo iždą, o žemvaldys visišką įsitvirtinimą naujoje valdoje. Kalbant smulkiau apie užkariavimus, Pipino Trumpojo sūnus Karolis Didysis, valdydamas Frankų karalystę, užkariavo Akvitaniją, Gaskonę, Langobardų karalystę (Lombardiją), Saksoniją, užgrobė kai...
Šį darbą sudaro 1411 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!