Krikščionybės atsiradimas, Frankų imperija ir kt.

Ostrakizmo įstatymas – įstatymas, kai į kiekvieną politikai įtakingą asmenį buvo žiūrima kaip į grėsmę ir buvo jie ištremiami.
Aristotelis: pateikė politikos sąvoką ir teigė, kad ideali valstybė turi demokratijos ir oligarchijos bruožų.
Senovės Romos politinis palikimas:
Respublika – valdžia renkama
Imperija – monarchija, kurią valdo imperatorius
Diktatūra – valdžia, neribojama ir neapribota jokiais įstatymais
Senovės Romos respublikos valdymo institucijos ir jų funkcijos:
Tautos susirinkimas (priima įstatymus, renka magistratus)
Magistratai (pareigūnai (valdo))
Senatas (vykdo užsienio politiką)
Senovės Romos visuomenė
Patricijai – kilmingieji, turėję visas politines teises
Plebėjai – laisvieji asmenys, neturėję politinių ir pilietinių teisių
Senovės Romos imperija (Ia. Iki Kr.)
Valdymo bruožai:
Valdo imperatorius
Išliko senatas ir pareigūnai
Teisinis palikimas:
Dvylikos lentelių įstatymai – Va. Iki Kr. Romoj parengtas įstatymų rinkinys ant dramblio kaulo Romos aikštėj
395 m padalijama Romos imperija į Vakarų (centras-Roma) ir Rytų (Bizantija)(centras-Konstantinopolis)
Žlugimo priežastys:
Romanizacija
Barbarų puldinėjimai
Silpna imperatoriaus valdžia
Frankų valstybė ir imperija (V-IXa)
Valdovai:
Chlodvigas (įkūrė frankų valstybę ir priėmė krikštą bei apkrikštijo frankus (IX))
Pipinas Trumpasis (išrinktas karaliumi ir buvo palaimintas popiežiaus, sustabdė musulmonų veržimąsi į Europą)
Karolis Didysis (karūnuotas imperatoriumi, frankų valstybė tapo imperija, gynė ir platino krikščionybę kituose kraštuose, feodalizmo pradininkas)
Frankų imperijos žlugimo priežastys:
Frankų imperijos padalijimas (Verdeno sutartis 843m) žemes pasidalijo Karolio Didžiojo anūkai
Šventoji Romos imperija (X-XIXa)
Įkurė Otonas I, panaikina Napoleonas Bonapartas
Valdymui didelę įtaką turėjo popiežius
Romos imperatoriaus valdžia buvo silpna, nes:
Nuolat renkamas imperatorius, valdžia nepaveldima
Pykčiai su popiežiumi dėl valdomų žemių
Centralizuotų valstybių kūrimasis
Religija Senovės Romoje
Valstybė ir religija neatsiejama viena nuo kitos
Apeigoms ir aukojimams vadovavo žyniai
Aukojama dievams prie šventyklų aukuruose ar namuose
Ia. atsiranda krikščionybė Palestinoje (Jėzus Kristus, laikomas Dievo sūnumi, pranašu)
Iš pradžių romėnų požiūris į krikščionybę neigiamas, nes:
Krikščionys negarbino imperatoriaus, neaukojo dievams ir negarbino jų.
Krikščionybę įtvirtino Konstantinas Didysis ir Teodisijus Didysis.
K. Didysis:
Išleido Milano ediktą (313m), kuris nurodo visų religijų lygybę ir garantavo tikybos laisvę krikščionims
T.Didysis:
Uždraudė pagonybę ir olimpines žaidynes, paskelbė krikščionybę valstybine religija
Krikščionybė sparčiai plito, nes:
Kryžiaus žygiai
Pagrindinės kalbos graikų ir lotynų vyravo to meto šalyje
Apaštalų Petro ir Pauliaus veikla
Krikščionių persekiojimai I-IIIa po Kr
Krikščionybės įtvirtinimas IV a po Kr
Plitimas viduramžių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!