Romos imperija

Romos imperija 27 m. pr. Kr. – 476 m.
Principatas 27 m. pr. Kr. – 193 m.
Krizė 193 – 284 m.
Dominatas 284 – 476 m.
Respublikos pabaiga (arba Oktavianas Augustas).
44 m. pr. Kr. Gajus Julijus Cezaris sudarė antrąjį triumviratą su Cezario šalininkais Marku Antonijumi ir Emiliu Lepidu, tačiau greitai tapo vienvaldžiu valdovu (31 m. pr. Kr.).
• Aukščiausią valdžią gavo senatorius principas (pirmas tarp lygiųjų): jam atiteko ir karinė (imperiumo), ir dvasinė (vyriausiojo pontifiko), ir pilietinė (tribūno) valdžia iki gyvos galvos.
• Formaliai išliko visos respublikos institucijos, bet jų funkcijos susiaurėjo.
• 27 m. pr. Kr. senatas suteikė Oktavianui Augustui imperatoriaus titulą. Jis pradėjo Julijų – Klaudijų dinastiją.
Oktaviano Augusto politikos bruožai:
• stengėsi išlaikyti taiką, nes kariuomenė brangiai kainavo;
• apribojo vergų paleidimą į laisvę;
• stengėsi išlaikyti natūralų gyventojų prieaugį ir pakelti smukusią moralę, nes smarkiai sumažėjo gimstamumas, santuokinių šeimų skaičius;
• rūpinosi Romos vidaus reikalais: papuošė imperatoriaus rūmus, rūpinosi kitais statiniais, provincijose įkūrė naujus miestus, tiesė kelius, išvedė vandentiekio sistemą;
Romos principatas (iki 180 m.):
Romos imperiją valdė 3 dinastijos: Julijai – Klaudijai, Flavijai, Antonijai:
Visų dinastijų valdovai laikėsi tos pačios strategijos:
Stengėsi išlaikyti imperijos stabilumą, derindami miestų autonomiją su imperine centralizacija.
Stengėsi neleisti imperijai sumažėti ir, be to, plėsti Helados ribas.
Romos imperijos krizė ( III a.):
Imperija pradėjo byrėti valdant paskutiniajam Antonijų dinastijos atstovui Komodai, kuris buvo nužudytas 193 m. pr..
Krizės požymiai:
• po Komodos mirties imperatoriaus titulą imta pardavinėti;
• daugėjo nuskurdusių romėnų;
• stiprėjo provincijų plėšimas, o atsaku tapo sukilimai;
• stiprėjo išorinis pavojus (kariuomenė buvo nepajėgi atsispirti, dėl to populiarus tapo papirkinėjimas);
• stiprėjo kova tarp senato ir imperatorių;
• gilėjo finansinė krizė;
• stiprėjo provincijų separatizmas; romėnų šviesuomenė ėmė ieškoti naujos pasaulėžiūros (paplito naujos filosofinės sistemos, ypač neopitagorizmas);
• pagoniškieji dievai prarado religinę ir moralinę reikšmę, romėnų liaudis krikščionėjo.
Romos imperijos atsikūrimas (284 – 378 m.):
Paskutinis bandymas atkuri Romos imperiją baigėsi dominato įvedimu (dominato laikų Romos imperijos bruožai: turėjo imperatorių, jos valdiniai buvo Romos piliečiai, ji turėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!