359 m. Romos imperija suskilo į dvi dalis:Vakarų Romos imperiją ir Rytų Romos imperiją. Rytų Romos imperija apėmė Balkanų, Mažosios Azijos pusiasalius, Siriją ir Egipą. Ši galinga šalis dar buvo vadinama Bizantija. Tas pavadinimas kilo iš Bizantijo miesto – senovės graikų kolonijos, - kuris 330m., perkėlus į jį imperijos sostinę, buvo pavadintas Konstantinopliu.
Imperatoriaus valdžia Bizantijoje buvo stipri. Per didžiules permainas, V a. sužlugdžiusias Romos imperiją ir pakeitusias Europą, Bizantiją ne tik išliko, bet tapo meto valstybe, kurioje klestėjo ūkis ir kultūra. Imperijos sostinė buvo Konstantinopolis. Jame gyveno imperatorius, patriarchas, aukštieji valdininkai, daug žymių mokslininkų ir menininkų, klestėjo amatai ir prekyba. Sostinę puoše daug pastatų, ypatingai graži ir didinga buvo Sofijos katedra.
325 m. Konstantino pastatyta ant pirmos Konstantinopolio kalvos, ji buvo sudeginta ir 532 m.,valdant Justinianui, atstatyta.
Konstantinopolis buvo įsikūręs jūros ir sausumos kelių sankryžoje. Prekyba miestui davė daug pajamų, kurių dalis buvo skirta jį tvarkyti, puošti, statyti pastatus.Sostinės gyventojai vandeniu buvo aprūpinami centralizuotai iš po miestu įrengtų rezervuarų. Miesto dydis, turtai, grožis stebino bei žavėjo ir imperijos gyventojus, ir svetimšalius keliautojus. Dyžiu, turtais, prabanga, kultūra Konstantinopoliui negalėjo prilygti joks kitas europiečiams žinomas miestas. Jis buvo vadinamas “pasaulio miestu”, “antrąja Roma”.
Imperiją valdė imperatorius. Jam buvo pavaldūs visi gyventojai. Katalikiškoje europoje karaliai dėl valdžios varžydavosi su vasalais ar popiežiumi. Didžiulę valstybę tvarkė imperatoriaus paskirti valdininkai. Jie kontroliavo visas valstybės gyvenimo sritis.
Didžiausią galybę Bizantija pasiekė valdant (527-565) Justinianui I. Jis atsaikariavo Šiaurės Afriką, Sardiniją, Korsiką, Siciliją, Apeninų pusiasalį ir pietrytinę Pirėnų pusiasalio dalį. Šis imperatorius sustiprino kariuomenę, centralizavo ir supaprastino valdžią. Bizantijos reformas tęsė imperatorius (610-641) Heraklėjas, įsteigęs karines apygardas. Jo kariuomenė sumušė keliuose mūšiuose persus ir atsiemė jų užgrobtas žemes Artimuosiuose Rytuose bei Egipte (628), tačiau susidūrė su dar nuožmesniu priešu – islamu. 636-698 m. po arabų antpuolių Bizantija prarado Siriją, Palestiną, dalį Mesopotamijos ir Šiaurės Afriką. Puldinėjo ir slavai, 681 m. sukūrę...
Šį darbą sudaro 1624 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!