Senovės Roma, jos charakteristika

Roma. Tarptautiniuose kultūrinio-istorinio paveldo sąrašuose užimti ypatingą padėtį. Ją būtų galima įvardinti kaip sluoksniuotą tartą (t.y. daugelio kultūrinių epochų sanklodos, persisluoksniavimo vieta). Įdomia ir unikalią vietą jame, žinoma, užima senovės Romos paveldas. Tai, trumpai sakant, buvo didelis miestas, dabar turintis daug kultūrinių paminklų.
Senovės Roma , kuri daugelio požiūriu pratęsė antikinės Graikijos tradicijas, išsiskiria religiniu susilaikymu, vidiniu nusiteikimu ir nuožmiu išoriniu tikslo siekimu. Romėnų prakticizmas realizavosi miestų statyme, politikoje, jurisprudencijoje ir karybos mene.
Senovės Romos istorija tradiciškai periodizuojama pradedant VIII a. pr. Kr. prasidėjusia karalių epocha ir baigiant V a. po. Kr – Romos imperijos, tiksliau vakarinės jos dalies žlugimu. Ši periodizacija Romos valstybės istoriją apibūdina politiniu ir ekonominiu aspektu, tačiau civilizacijos raidos atžvilgiu senovės Roma – helenistinės civilizacijos tęsinys. Aleksandrui Makedoniečiui nepavykus suformuoti universalios valstybės – to uždavinio ėmėsi Roma. Ji sujungė didžiąją helenizuoto pasaulio dalį, kurioje atsirado ir universali religija – krikščionybė. Maždaug iki III a.. pr. Kr. apie Romą galima kalbėti kaip apie Helados provincija. Vėliau Roma tapo helenizuoto pasaulio centru.
Pirmoji kultūra, vadinama Vila Novos vardu, egzistavusi Apeninų pusiasalyje nuo 1800 m. pr. Kr. buvo aukštos materialinės kultūros, bet savos civilizacijos sukurti nepajėgė.
Etruskai, ateiviai iš Mažosios Azijos buvo svarbus veiksnys, įtakojęs Romos miesto ir valstybės istoriją. Net žinomą legendą apie Romos įkūrėjus Romulą bei Remą, ir juos išmaitinusią vilkę, romėnai pasisavino iš etruskų.
3. prekyba (vietinė ir tarptautinė);
4. karinis grobis ir duoklės, kurias mokėjo užkariautos tautos.
Žemdirbystė buvo pagrindinis, didžiausios gyventojų dalies verslas, tačiau prekyba šioje judrioje vietoje taip pat didino turtus ir skatino gyventojų skaičiaus augimą. Romėnams buvo naudinga, kad prekybiniai keliai tarp graikų ir etruskų žemių, tarp pakrančių ir žemyno, į kur buvo gabenama druska, ėjo per Tiberio brastą jų valdose.
Nuo III a. pr. Kr. romėnų valdos užėmė visą Viduržemio jūros teritoriją. Karų laikotarpis su Kartagina truko apie 100 metų (kartaginiečiai kilę iš finikiečių pirklių). Kad galėtų lygiavertiškai kariauti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!