Už ką kentėjo viduramžių eretikai?

Viduramžiais žmogus gyveno neramiai. Ramybės jis ieškojo amžinosiose tiesose: didžiausias autoritetas—Šventasis Raštas, tikėjimas, papročiai, egzistuojantys nuo senų laikų. Todėl jis labai priešinosi naujovėms: viskas, kas atrodė nepaprasta, keista, jį stebino ir baugino: žemės drebėjimai, užtemimai, kometos skrydis... Taip pat baimę kėlė ir techninės, intelektualinės naujovės, nesuprantami reginiai ar kalbos, netikėjimas Dievu, bažnyčios kritikavimas. Žmonės, nerasdami kito paaiškinimo, apkaltindavo juos raganavimu ir pasmerkdavo erezijos laužams.
Viduramžiais Bažnyčia kentėjo nuo erezijos skleidėjų—eretikų. Ypač aktyviai jie reiškėsi XII—XIII a. Pietų Prancūzijoje ir Šiaurės Italijoje. Tačiau ar vien Bažnyčia kentėjo? Galbūt eretikai labiau? Viduramžių žmonėms labai trūko žinių, nepaaiškinami reiškiniai jiems atrodė kaip pragariškos jėgos, o jų skleidėjai—velnio sėklos. Žmogus, padaręs, ką nors nepaaiškinamo buvo apšaukiamas nusikaltėliu ir bandomas vandeniu ar ugnimi. Jeigu jo žaizdos sugyja ir jis išlieka gyvas, vadinasi, to norėjo Dievas, nes žmogus buvo nekaltas. Tačiau, įmestas įtariamasis į vandenį pripažįstamas kaltas, jeigu bent truputį pasilaiko virš vandens: vanduo išmeta nešvarius elementus. „Nusikaltėliai“ buvo apšaukiami eretikais ir sudeginami ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!