Viduramžių filosofija

• Transcendencijos, sielos, Dievo, dvasinio prado sureikšminimas.
• Ginčų temos: Raštų kanonas, gnosis, Sūnaus lygybė Tėvui, Sakramentų mokslas, Malonės doktrina.
2) IX – XII a. – ankstyvoji scholastika (schola – mokykla):
• Scholastinis metodas – svarstant kiekvieną klausimą, racionaliai išnagrinėjami visi argumentai ir sprendimas priimamas, remiantis tradicijos suformuotu žinojimu;
• Scholastinis metodas plėtojamas universitetuose;
• Kyla universalijų ginčas (ar sąvokos ir jomis apibrėžiamos bendrybės egzistuoja tik mąstyme, ar nepriklausomoje nuo mąstymo tikrovėje?);
• Didelė arabų kultūros įtaka;
• Pagrindiniai atstovai: Johnas Scottes Eriugena, šv. Anzelmas Kenterberietis, Petras Abelaras.
3) XII – XIII a. – brandžioji scholastika:
Aristotelio filosofijos recepcija;
Išryškėjo į augustinizmą orientuotos pranciškonų ir aristotelizmo pasekėjų – dominikonų tradicijų priešstata;
Šv. Tomas Akvinietis sukuria visaapimančią filosofinę sistemą, sujungiančioje Aristotelio filosofiją su krikščioniškąja filosofija;
Mokytojas Eckhartas ištobulina viduramžių mistikos tradiciją (mistika ieško dvasinio kelio, vedančio prie susiliejimo su Dievu);
4) XIV a. – vėlyvoji scholastika:
Ryškėja naujasis kelias (via moderna):
Senųjų mokyklų metafizinių sistemų kritika (Viljamas Okamas);
Gamtos mokslų suklestėjimas.
Šv. Aurelijus Augustinas (354-430). Pasak Augustino,
filosofija yra autentiškas vidinio nerimo balsas. Žmogus joje
ieško atsakymo į klausimą, kokia egzistencijos prasmė ir kaip
pasiekti laimę. Jis ieško, nes žinoti šitai jam neduota, o esama
padėtis verčia jį jausti nuolatinį nerimą ir kentėti.
Pažinimas. Augustinas perėmė helenizmo filosofijos išeities
poziciją: žmogaus tikslas esanti laimė, o filosofija turinti padėti
ją surasti. Tačiau laimę suteikti galįs tik Dievas. Svarbu pažinti
Dievą ir savo sielą. Anot Augustino, galima suabejoti, ar
egzistuoja išoriniai daiktai, tačiau abejoti, ar pats gyveni, nedera.
„Sava mintis yra pats tikriausias faktas“.
Gamtos, pasaulio pažinimas yra tuščias ir nereikalingas.
Augustinas teigia: „Tu, kuris nori save pažinti, ar žinai, kad egzistuoji? Žinau. O iš kur žinai? Nežinau. Ar žinai, kad judi? Nežinau. Ar žinai, kad mąstai? Žinau.“
Viskas yra abejotina, išskyrus tai, kad esu ir mąstau.
Augustinas teigia: „Žmonės abejoja, ar ugnis yra gyvybės šaltinis, bet kas gi gali suabejoti, kad prisimena, kad supranta, kad nori, kad mąsto, kad žino, kad sprendžia? Net jeigu abejotų, vis tiek gyvena; jeigu abejoja, prisimena, kodėl abejoja;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!