Viduramžių filosofija (skaidrės)

Viduramžių filosofija

Svarbiausi filosofai:

Aurelijus Augustinas (patristika, IV – V a.) Anzelmas Kenterberietis (ankstyvoji scholastika, XI a.) Tomas Akvinietis (brandžioji scholastika, XIII a.)

Viduramžių mąstymo prielaidos

● Viduramžių filosofija perima senovės graikų įsitikinimą, kad žmogus yra pasaulio dalis ir jo protas ir mąstymas yra NE kažkokia atsitiktinė, nebūtina žmogaus savybė, o tarsi šeštoji juslė, kuri patiria pasaulį panašiai kaip akys ar ausys patiria šviesą ir garsus.

● Graikams pasaulis yra kosmos – darni, graži, tvarkinga visuma, o protas – to kosmoso dalis, galinti jį suvokti. Protas ir pasaulis turi bendrą vardiklį.

● Viduramžių mąstytojai proto ir pasaulio bendrumą papildo dar ir tuo, kad kad abu šie dalykai yra sukurti Dievo, ir sukurti tikslingai. Proto tikslas – pažinti pasaulį. Vadinasi, mąstymas yra ne ką mažiau svarbus nei tikėjimas Dievu.

Click to add Title

Istorinis kontekstas

● Viduramžių mąstymas (filosofija, teologija) skirstomas į tris sritis: patristiką, ankstyviąją scholastiką, brandžiąją scholastiką, ir vėlyvąją scholastiką.

● Romos imperijos gyvavimo metu ir jai žlungant vyravo patristika (autoritetingų religinių veikėjų atliekamas Biblijos interpretavimas, pagrindinių dogmų nustatymas, tekstų sudėliojimas). Intelektualinis gyvenimas buvo labai apsunkintas dėl didžiojo tautų kraustymosi iš rytų ir nuolatinių vikingų antpuolių. Vakarų Europa tuo metu buvo skurdus, purvinas, nuolat siaubiamas menkai apgyvendintas kraštas. Mokslui, menui, filosofijai tiesiog nebuvo galimybių.

● Po islamo atsiradimo filosofijoje ir moksle pimavo arabai ir persai. Jie perėmė senovės graikų filosofų raštus, vertė juos į savo kalbas, rašė komentarus, diskutavo ir kitaip saugojo šį palikimą.

● Arabų kolonializmui įsivyravus Šiaurės Afrikoje ir Ispanijoje/Portugalijoje, per kultūrinius ryšius europiečiai vėl susipažino su senovės graikų (daugiausiai – Aristotelio) raštais. Taip pat peremė ir svarbias arabų idėjas, kurios labai tiko dėl islamo ir krikščionybės panašumo, pravertė svarstant teologinius klausimus. Arabų kraštuose tuo metu vystėsi medicina, astronomija.

Patristika ● Pirmasis tarpsnis laiko požiūriu dar sutampa su

antika. Patristikai (apie II—VII a.) būdingos Baž - nyčios tėvų (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!