Mokslo progresas - iššūkis filosofijai ar tolesnė filosofijos transformacija

„Todėl kai sakoma, kad ateitis matoma, tai tikriausiai matoma ne ateitis, kurios dar nėra, nes ji dar ateityje, o jos priežastys ir ženklai, kurie jau yra. Taigi ne ateitį, o dabartį mato žiūrintys ir pagal ją nusako ateitį...“ – savo „Išpažinimuose“ teigė Aurelijus Augustinas. Tad taip ir aš, gyvendamas dabartyje ir stebėdamas man rodomus ženklus, be abejo, neatsispyręs pagundai žvilgtelėti į praeitį, bandysiu nusakyti kokia gi lemtis laukia filosofijos šitaip intensyviai besivystančio mokslo pašonėje.
Pradedant nuo pačių filosofijos ir mokslo šaknų, šie du dalykai buvo tapatinami kaip vienas,o to meto didūs filosofai tuo pačiu buvo ir iškilūs mokslininkai. Antikoje ir mokslas, ir filosofija vystėsi toje pačioje mąstymo terpėje, o jų tikslas buvo išreiškiamas, kaip bendras noras vien tik protu paaiškinti aplinką. Nors ir buvo kilusi idėja, jog mokslo ir filosofijos pradai skiriasi, tačiau dėl abiejų šių dalykų neapibrėžtumo mokslas tarsi priklausė filosofijai, tuo labiau, jog pastaroji buvo netgi vadinama visų mokslų motina. Tokia situacija ilgą laiką tęsėsi nepakitusi.
Viduriniaisiais amžiais dėmesys nukrypo į dangų, o susidomėjimo centre atsidūrė Dievas. Viskas, kas žemiška buvo laikoma sukurta aukščiausiosios esybės, todėl materialus pasaulis filosofams rūpėjo mažiau nei dangiškieji dalykai, dar kitaip - metafiziniai, nagrinėjantys tai, kas yra nesuvokiama juslėmis. Taigi, išryškėjo požiūris, jog filosofija neturi suteikti materialinės naudos ar šlovės, o privalo rūpintis tik išmintimi ir aiškinti būties paslaptis. Deja, netrukus filosofijos laukė pirmasis išbandymas.
XVIIa. įvyksta mokslo revoliucija, kurios metu prasideda filosofijos bei mokslo skyrimasis. Šį perversmą nulėmė pertvarkymai Europoje, dėl daugybės atradimų, patobulinimų, ypač daug faktų sukauptų geografinių atradimų metu, tuometinei visuomenei ėmė rūpėti ne tiek būties problemos ar pasaulio prigimtis, kiek realūs, materialinę naudą teikiantys mokslo atradimai ir išradimai. Būtent šiuo laikotarpiu anglų filosofas F. Beikonas suformulavo garsųjį principą „Žinojimas - jėga". Kuris puikiai atspindėjo naujausiųjų laikų pagrindinį bruožą – mokslo iškilimą virš filosofijos. Mokslo revoliucija suformavo naują tyrimo metodą – stebėjimo ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!