Filosofijos bei mokslo santykis

Įvadas Filosofija atsirado labai seniai, tada, kai žmogus susimąstė apie savo būties prasmę ir pakilo iš materialaus pasaulio suvokimo į aukštesnį lygmenį, kuriame nagrinėjo iškilusius klausimus, kurie buvo susiję daugiau su žmogaus dvasine puse, su žmogaus buvojimu pasaulyje ir veikla tame pasaulyje. Filosofija yra visų, vėliau atsiradusių mokslų pagrindas, nes filosofijos pagalba žmogus ilgainiui išsiaiškino kai kuriuos gamtos dėsniu, kuriuos apibendrino ir todėl atsirado daugelis mokslų, kurių vieni nagrinėjo gamtą, kiti žmogų, treti – dangaus kūnus, Filosofija eina kartu su mokslo pažanga, kad mokslas tampa toks nepanašus į filosofiją, kad šie du – tiek filosofija, tiek mokslas – pasuka skirtingais keliais. Filosofija toliau nagrinėja amžinąsias problemas, o mokslas kuria savo teorijas, kurias žmogus gali pritaikyti sau naudingoje veikloje. Kas nutinka? Kodėl filosofijos reikšmė yra sumenkinama? Juk filosofija yra visų mokslų pagrindas ir išeities taškas. Vadinasi tiesos reikėtų ieškoti filosofijos ir mokslo santykyje, kuris gali tiksliai nurodyti visas priežastis, todėl filosofija nustumiama į šalį ir kokia filosofijos reikšmė mokslui. Šiame darbe pabandysiu išnagrinėti filosofijos ir mokslo santykį ir suvokti bei atvaizduoti filosofiją kaip reikšmingą ir ne tik mokslo, bet ir žmogaus dvasiniam tobulėjimui. Tai nebus taip lengva, nes mokslas taip pat reikšmingas žmogui, todėl filosofijos ir mokslo santykis yra plati sąvoka. Filosofijos istorinė raida Atsiradusi filosofija nebuvo apibrėžta kaip kažkoks mokslas, kuris griežta, chronologine tvarka būtų sudėliojęs kiekvieno filosofo mintis ir tos mintys būtų vienintelės ir neginčijamos. Žinoma, iš pradžių filosofija buvo įvertinta su visomis teorinėmis žiniomis apie pasaulį ir žmogų, todėl ją galime vadinti to laikmečio universaliu mokslu, kuris apėmė visas gyvenimo sritis, tačiau tuos pačius klausimu skirtingi filosofai interpretuodavo skirtingai, todėl vienos problemos nagrinėjimas užimdavo daug laiko ir sukeldavo daug prieštaravimų bei ginčų. Daugėjant žinių apie pasaulį ir žmogų, filosofijoje gan anksti prasidėjo jos skaidymosi ir diferenciacijos procesas. Pirmasis nuodugniau filosofijos struktūrą bandė aptarti Aristotelis. Jis nuo filosofijos atskyrė logiką kaip paruošiamą discipliną, o pačioje filosofijoje jis išskyrė dvi svarbiausias sritį: teoriją, tyrinėjančią būties principus ir praktinę filosofiją, tyrinėjančią žmogaus veiklos principas. Svarbiausiomis praktinės filosofijos dalimis Aristotelis laikė etiką ir praktiką. Jis skyrė dar ir trečią, vadinamą poetinę, tyrinėjančią kūrybos principus ir apimančią poetiką ir retoriką. Tačiau ši filosofijos rūšis neprigijo. Tiek teorine, tiek praktinė filosofija antikos ir viduramžių laikais nekėlė sau tikslo ar pagerinti daiktines ir materialines žmogaus gyvenimo sąlygas. Manyti, kad filosofijų neturi dominti nei nauda, nei šlovė – jiems turi rūpėti tik išmintis. Viduramžių mąstytojų žvilgsnis dažnai krypo į dangų – labiausiai juos domino Dievas. Materialūs žemiškojo gyvenimo dalykai filosofams mažiau rūpėjo negu metafizinės problemos, keičiančios juslėmis nesuvokiamą pasaulį. Filosofijai skaidantis, atsiradę mokslai iš pradžių stengėsi į ją panašėti, nes filosofija buvo laikoma žmogiškojo pažinimo viršūne. Kad pasižymi ypatingu tikslumu, matematika buvo vertinama gerokai mažiau. Naujaisiais laikais, pradedant XVII a., matematikos autoritetas ima mažėti. Didžiausią įtaką tam turėjo XVII a., mokslo revoliucija. Sparčiai plėtojantis pažinimo metodams, kito ir mokslinio pažinimo samprata. Antikos, o ir viduramžių laikais svarbiausiu teorinio pažinimo tikslu buvo laikomas būties prigimties, kosmoso darnos, grožio atskleidimas. Požiūrio į pažinimą tikslus pasikeitimui nemenkos įtakos turėjo visuomenėje vykstančios permainos, sąlygojamos technikos, gamybos ir prekybos pažangos. Visuomenėje ėmė kilti verslo žmonės, kuriems rūpėjo ne tiek būties prigimtis ir kosmoso harmonija, kiek aiškiai apčiuopiamą naudą teikiantys mokslo atradimai ir išradimai. Atsirado nemaža tyrinėtojų, kurie svarbiausiu galutiniu tikslu ėmė laikyti ir pasaulio grožio ir darnos atskleidimą, o jo fizinių, techninį įvaldymą. Mokslinę tiesą jie traktavo tik kaip priemonę gamtai užvaldyti. Tai akivaizdžiai rodo Galileo Galilei (1564 1642) išsakytas gyvenimo credo: “Aš labiau linkęs rasti vieną tiesą kad ir nežymiuose dalykuose, negu ilgai ginčytis didingiausiais klausimais, nepasakant jokios tiesos”. Pabrėždamas glaudų filosofijos ir specialiųjų mokslinių tyrinėjimų ryšį, Dekartas (1596 – 1650) į mokslą dar žiūri kaip į medį, kurio šaknys – metafizika – maitina ne tik kamieną (fiziką), bet ir visas medžio šakas (mechaniką, mediciną ir kt.). Gamtotyroje pradėjus sistemingai taikyti matematinį eksperimentinį metodą, to medžio šakos darėsi vis mažiau ir mažiau priklausomos nuo metafizinių šaknų. A. Kantas (1798 – 1857) nuomone, visas pozityvias, t.y. tiksliais faktais pagrįstas ir realinis empirinis (juslėmis suvokiamus) objektus apibūdinančias žinias teikia tikslieji, patyrimu paremti mokslai, o žinių apie būties pradus ar galutinių daiktų esmę pateikti negali niekas – tokių dalykų nagrinėjimas neturi jokios vertės. Vienintelis būdas filosofijai, norinčiai išlaikyti savo mokslinę orientaciją – tai tapti paties mokslo filosofija. XX a. Svarbiausiu mokslo filosofijos uždaviniu imta laikyti mokslo žinių įsigijimas ir vertinimo būdų tyrimą, mokslo žynių struktūros ir raidos mechanizmų aiškinimą, pagrindinių mokslo vartojimų sąvokų turinio analizę ir gautų rezultatų interpretaciją. Filosofiją pertvarkant į mokslo filosofiją, išlaikymas tradicinis filosofijos ryšys su mokslu, tačiau filosofijos vaidmuo mokslo atžvilgiu kiek kinta. Kadaise filosofija buvo vadinama mokslų kasdienine. Pavertus filosofiją mokslo filosofija, ji tampa vėliau mokslo talkininke, o gal ir tarnaite. Kuo filosofija naudinga specialiesiems mokslas? Visų pirma kaip mokslo savimonė, kaip mokslinio pažinimo prielaidų, priemonių, būdų ir rezultatų apmąstymas. Mokslininkai visada rengiasi vienokiu ar kitokiu požiūris į erdvę, laiką, pasaulio reiškinių tvarką, tyrinėtojo santykį ir tiriamu objektu (daiktu ar reiškiniu). Tas prielaidas tyrinėtojas parastai priima nekritiškai, jų net nefiksuoja, o filosofas – kartais tas pats žmogus, bet keliantis visiškai kitokius, pamatinius klausimus – jas išryškina ir kritiškai analizuoja. Mokslininkas ieško tiriamojo reiškinio priežasčių, o filosofas klausia, kas yra priežastis. Filosofijos reikšmė mokslui ypač išryškėja mokslo krizių ir revoliucijų metu, kai tyrinėtojams tenka atsisakyti dešimtmečiais ar net šimtmečiais taikytų mokslo principų. Tada jie norom nenorom yra svarbus mokslo raidos veiksnys. Mokslo laimėjimai visgi daro didelį poveikį filosofijai. Dėl glaudžios filosofijos ir mokslo sąveikos mokslo filosofija yra įdomi, reikšminga ir perspektyvi filosofijos plėtotės kryptis. Atsiranda dvi kovotojų stovyklos, kurių vieną galima pavadinti scientizmo, kitą antiscientizmo vardais. Scientizmas -viso žmogiškojo pažinimo suvedimas tiktai į mokslinį pažinimą, suprastą vienų atskirųjų mokslų prasme. Jo šalininkai neigia metafizinio arba filosofinio pažinimo vertę ir laikosi nuomonės, jog realiai pažinti įmanoma tik matematikos objektus, tokius kaip skaičiai ir tai ką galima tiesiogiai per instrumentus patirti juslėmis. Atntiscientizmas – tai požiūris, priešingas scientizmui. Jo šalininkai teigia, kad filosofiją reikia griežtai skirti nuo specialiųjų mokslų. Jo metodų negalima tapatinti su matematikos ir gamtos mokslų metodais, nes galimi ir kitokiu būties pagrindų, žmogaus santykio su pasauliu ir pačiu savimi atskleidimo būdai. Pripažinę, kad scientizmo šalininkai perdeda mokslo reikšmę, turėsime konstatuoti, jog filosofijai turi rūpėti ne tik mokslas, bet ir daugybė kitų svarbių žmogui dalykų. Filosofijos nedera suvesti į mokslo filosofiją, kuri tėra vienas, kad ir svarbus filosofijos skyrius. Mokslo filosofija neatsako į žmogui gyvybiškai svarbūs jo egzistencijos klausimu. Be to, filosofija sąveikauja ne tik su mokslu, bet ir su vienu, religija, dorove, teise, politika. Todėl filosofijos reikšmė kur kas paruošta jos reikšmę mokslui. Jos sąveika su mokslu tėra tik vienas iš jos vaidmenų kultūroje elementų. Filosofijos ir Mokslo skirtumai Apžvelgdami istorinę filosofijos raidą įsitikinam, kad filosofija ir mokslas – du skirtingi dalykai, kurie neatsiejami vienas nuo kito. Galima sakyti, kad mokslas kilo iš filosofijos ir tapo savarankiškas savo tyrimo metodų bei atrastų tiesų ir tyrimo objektų atžvilgiu nuo filosofijos. Tačiau kiekvienas mokslininkas, ieškodamas tiesos, turi tapti filosofu ir mąstyti apie rūpimą dalyką kaip apie išsprendžiamą problemą, kuri bus išspręsta būtent apmąstymų būdu. Tačiau tampa labai įdomu, kuo gi skiriasi filosofija ir mokslas ir kuo jiedu yra panašūs. Pirmas esminis mokslo ir filosofijos skirtumas yra toks: “Mokslo žinios apima atskirus objektus, apie kuriuos kiekvienam žinoti visai nebūtina, o filosofija apmąsto būties visumą, keičiančią žmogų kaip žmogų, ji mąsto tiesą, kuri nuskaidrinama prasiskverbti giliau negu bet koks mokslinis pažinimas.” (K.Jaspersas, Filosofijos įvadas, 26psl.). Mokslas pavaizduotas kaip atskirus objektus apimantis dalykas. Iš tiesų mokslo tyrimų objektu galime laikyti daiktus, kurie moksle tyrinėjami atskirai, yra konkretūs ir realūs. Tuo tarpu filosofijos tyrimų objektas yra visiems žmonėms rūpimas dalykas, nagrinėja įvairias problemas, kurios kyla mąstant apie metafizinius klausimus: kas yra būtis? Kas yra mirtis? Mokslas išsišakojęs į daugelį sričių , kuriose sukauptas labai didelis žinių kiekis, todėl žmogui aprėpti visą mokslą nėra įmanoma, kaip ir nėra būtina. Tuo tarpu filosofinės problemos filosofijos raidos metu iškilo daugmaž tos pačios, padaugėjo tik tų problemų interpretacijų ir tyrimo metodų. Vadinasi mokslas labiau nukreiptas į žemiškuosius dalykus ir jam visiškai nerūpi metafizinės problemos. Filosofija gi analizuoja ne tik bendruosius filosofijos klausimus, bet apima daugelį gyvenimo sričių ir randa jose savo vietą bei pripažinimą. “Asmens išskyrimas iš mokslinės kalbėsenos yra aiški nuoroda į daiktinį mokslinio pažinimo ir mokslinės pažinties kaip išdavos pobūdį: moksle pirmenybę turi šalia mokslininko asmens buvojęs daiktas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!