Akademinė filosofija Kauno universitete iki 1940 metų. Lietuviai filosofijos išeivijoje

Atgavus spaudą, Lietuvoje pradėjo kurtis mokslo draugijos. Jos rengė dirvą Vilniaus universiteto atgaivinimui. Tuo metu įvairiuose Rusijos ir Vakarų Europos universitetuose filosofiją studijavo Romanas Bytautas, Adomas Dambrauskas (Jakštas), Stasys Šalkauskis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Pranas Dovydaitis, Pranas Kuraitis, Izidorius Tamošaitis ir kiti Lietuvos jaunuoliai. Jie klojo pamatus profesionaliajai Lietuvos filosofijai. 1922 metais įkurtame Kauno universitete pradėtos dėstyti filosofinės disciplinos, imta leisti filosofinį žurnalą (Logos). Nuo tada atsivėrė langas į Europos kultūrą.
Lietuvoje palankią dirvą rado moderniosios filosofijos kryptys – neotomizmas, fenomenologija, egzistencializmas.
Be Stasio Šalkauskio (1884-1941) sunkiai suvokiamas XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos intelektualusis gyvenimas. Šalkauskis atspindi ieškojimus ir paklydimus: jis rašė tai, ko reikalavo aplinkybės.
XX amžiaus pradžioje filosofo profesija mūsų krašte nebuvo populiari. Ir Šalkauskis jaunystėje nesvajojo juo tapti. Baigęs gimnaziją, jis įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1908 metais.
XX amžiaus pradžioje inteligentija pasijuto priblokšta: gėrio troškulys nesiderino su niūria tikrove. Įsiviešpatavo pesimizmas, klestėjo įvairios religinės paieškos, mistika. Šalkauskio pažiūros formavosi „visuotinės vienovės” teorijos veikiamos. Jis perėmė svarbiausius idealistinės Solovjovo filosofinės sistemos principus (mokymą apie Absoliutą).1913-1914 metais, Solovjovo idėjų veikiamas, parašė pirmąjį savo filosofijos veikalą „Bažnyčia ir kultūra“, kuriame iš esmės neskirdamas mistinio ir natūralaus pažinimo, tikėjimo ir žinojimo analizavo Absoliuto suvokimą. Šalkauskis skyrė tris Absoliuto suvokimo pakopas- tikėjimą, jutiminį pažinimą, racionalųjį pažinimą.
Šalkauskis buvo artimas katalikų sluoksniams, kurių vieni pritarė rusų filosofo pastangoms suvienyti katalikybę ir stačiatikybę, kiti jo filosofijoje įžvelgė katalikybės griovimą. 1915 metais Šalkauskis išvažiavo studijuoti į Fribūrą (Šveicariją). Ten susižavėjo neotomizmo idėjomis, nors griežtu tomistu netapo. Domėjosi ir kitomis populiariomis filosofinėmis idėjomis bei teorijomis, tarp jų neotomizmo priešingybe – pozityvizmu.Grįžęs į Lietuvą, Šalkauskis pradėjo vykdyti savo programą.
Filosofas visada atsiliepdavo į meto poreikius. Jis rašė tais klausimais, su kuriais, jo nuomone, buvo būtina supažindinti visuomenę. Pavyzdžiui, suintensyvėjus ir pagausėjus filosofinei literatūrai, reikėjo lietuviškos filosofijos terminijos. Ir Šalkauskis parašė studiją „Terminologijos teorija ir lietuviška terminija“ (1925). Joje filosofas parodė terminijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!