Viduramžiai ir jų vaizdavimas lietuvių literatūroje

Viduramžiai- visuomenės raidos epocha, kuri truko nuo Vakarų Romos valstybės žlugimo iki Renesanso pradžios. Viduramžiai dažnai yra apibūdinami kaip epocha, kurioje susipina skirtingos moralinės nuostatos ir idėjos. Būtent per šį laikotarpį buvo susidomėta dvasiniu gyvenimu, įvertinta jo įtaka visuomenei. Svarbiausias Viduramžių visuomenės kultūrinės raidos procesas – krikščionybės plitimas. Šioje epochoje daug literatūros sukurta tautinėmis kalbomis. Tokie yra herojinio epo šedevrai poemos – prancūzų „Rolando giesmė“, ispanų „Giesmė apie mano Sidą“, germanų „Nybelungų giesmė“. Nesunku suvokti, jog Viduramžių epocha buvo svarbi ne tik savo krikščionybės žygiais, tautų kraustymusi, bet ir literatūros šedevrais. Šiandien savo kalboje remdamasis Dantės „Dieviškąja komedija“, „Rolando giesme“ ir Jono Aisčio „Persevaliu“ Viduramžius ir literatūrą, kuri gimė šioje epochoje.
Krikščioniškoji viduramžių ideologija teikia didelę reikšmę žmogaus kilimui aukštyn. Viduramžiuose buvo įprasta, jog pasakojimo erdvė- pomirtinio pasaulio erdvė, naujojo pomirtinio pasaulio, teikiančio išganymo viltį ir padidinančio jo galimybes baudžiamaisiais ir apvalomaisiais skaistyklos išbandymais. Viduramžiais vis labiau plito švietimas. Šioje epochoje literatūroje ėmė vyrauti satyrinė didaktinė dvasia. Tai reiškia, kad buvo imta šaipytis iš vienuolių bei kunigų nuodėmių, paperkamų teisėjų, šlykščių turtuolių, visų to meto ydų. Kartu buvo ir moralizuojama, bandoma kreipti skaitytojus teisinga linkme, skleisti gyvenimo išmintį. Vieno iš žymiausių italų poeto Dantės Aligierio kūrybos rėmus sudaro viduramžių simboliai bei pasaulėvaizdis, bet kartu jis, kaip kūrybinė asmenybė, kaip genijus, pakilo aukščiau negu leisdavo viduramžių poezijos vaizduotės galios. Šio poeto epinė poema- „Dieviškoji komedija“ formos naujumu ir filosofiniu originalumu yra nepakartojamas kūrinys. Jo kūryba įkūnija ir užbaigtą viduramžių tobulumą ir perėjimą prie drąsių bei aptakių naujųjų laikų formų. Dabartine reikšme „Dieviškąją komediją“ reikėtų vadinti filosofine poema, nes autorius ne tik vaizduoja savo asmeniškas klajones, bet siekia parodyti žmonijos kelią nuo tamsos ir ydų prie dvasinės šviesos ir moralinio tobulumo. Kūrinio simboliai išsirutuliuoja iš istorinio pamato, apibendrina istoriją. Dante išsilaisvino iš ankstyvajai viduramžių literatūrai įprasto abstraktaus vaizdavimo būdo- jo pomirtinį pasaulį sudaro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!