Vertikaliųjų susitarimų diplominis

Įvadas 1. Vertikaliųjų susitarimų teisinio reglamentavimo teoriniai aspektai 1.1.Vertikaliųjų susitarimų samprata Reikia pabrėžti, kad ES konkurencijos studijos yra reikšmingos ne tik todėl, kad ES teisė netrukus taps ir Lietuvos teisės dalimi, tačiau ir dėl to, kad ES normos bei bylų praktiką duoda aiškius apibrėžimus tam tikriems įmonių veiksmams rin­koje bei sukonkretina jų turinį, o tai suteikia skaidrumo teisės normų, tame tarpe, reglamen­tuojančių konkurenciją tarp ūkio subjektų, tai­kymo skaidrumui. Norint įmonėms, esančioms šalyse-narėse, tai­kyti ES konkurenciją reglamentuojančius teisės ak­tus, reikalingos tam tikros sąlygos. Įmonės turi atlikti veiksmus, kurie: 1. turi turėti poveikį konkurencijai Europos Są­jungoje (Bendrijoje); 2. tas poveikis turi būti prekybos tarp šalių na­rių varžymas. Įmonės samprata. įmonė šio teisės akto taikymo prasme -- turi būti sudaryta iš vieningos žmogiškų, materialiųjų ir nematerialiųjų elementų organiza­cijos, priklausančios autonomiškam teisės subjek­tui, nuolatine veikla siekiančiam ekonominių tiks­lų. Nesvarbi teisės subjekto forma: tai galt būti ben­drovė, individuali įmonė, ne pelno organizacija, profsąjunga ir pan. (Michalauskas, 2007). Tai gali būti net ir ne juridinis subjektas, besiverčiantis pre­kybine-komercine veikla (taip nusprendė Europos Teisingumo Teismas 1986 m. Re Polypropilene by­loje) (Gairins, 1999). Autonomiškumas reiškia ne teisinę, bet eko­nominę nepriklausomybę. Tai ypač svarbu, kai kal­bama apie tarpusavio ryšiais susietas įmonių grupes. )ei grupės įmonės labai Integruotos, gali būti laikomos vienu vienetu (ši taisyklė nustatyta 1974-10-31, Centrą fartn byloje Europos Teisingumo teis­me). Esant susitarimams tarp ekonomiškai susijusių įmonių, laikoma, kad tai yra viena įmonė ir 81 str. (straipsnis nagrinėjamas žemiau - aut. past.) netai­komas - joms leidžiama sudaryti šiame straipsnyje ribojamus susitarimus. Laikoma, kad įmonės veikia kaip grupė, jei yra kontroliuojamos to paties sub­jekto, arba jas sieja patronuojančios ir dukterinės įmonės santykiai. Įmonė turi nuolat vystyti ekonominę veiklą, kuri pasireiškia kaip dalyvavimas ekonominiuose mai­nuose siekiant sau naudos (ne tik piniginės). Be to, net ir nesant naudos siekimo veikla bus ekonomi­nė, jei dėl tos veiklos gali būti vystomos kitos įmo­nės, kurios siekia pelno, pvz.: įmonė, teikianti so­cialines paslaugas bus laikoma ekonominę veiklą vystančia įmone. Visgi, nėra laikoma, kad ekonomine veikla už­siima įmonės - organizacijos, kurios išimtinai atlieka viešąsias paslaugas socialiniame sektoriuje, ir, jei jų veikla negali būti prilyginama paslaugoms (visos socialinio draudimo įmonės) (Michalauskas, 2001). Taip pat nelaikomos įmonėmis tos organizaci­jos, kurios įgyvendina valstybės suverenumą, pvz.: Europos skrydžių saugumo organizacija nėra laiko­ma įmone ir jai netaikoma konkurencijos teisė, nes ši organizacija perėmė iš įvairių valstybių funkciją - užtikrinti skrydžių saugumą (1994-01-14 byla Eurocontrol). Kad būtų taikoma Europos Sąjungos teisė, tiek 81, tiek 82 str. reikalauja, kad antikonkurencinių veiksmų poveikis būtų juntamas vidaus rinkoje. Trečių šalių rinką nukreiptiems susitarimams, kurių pasekmės neliečia ES, ES konkurencijos teisė netaikoma (1964-03-11 Grosfilex- Fillistort bylai jei į užsienį (ES požiūriu) nukreiptas antikonkurencinis veiksmas sulaukia atitinkamo atoveiks­mio Europos Sąjungoje, tada ES teisė taikoma, nes yra poveikis ES prekybai (Michalauskas, 2001). 1.2.Konkurencijos tarp ūkio subjektų Europos Sąjungoje teisinis reglamentavimas 1946 m. Britanijos ministras pirmininkas Winston Churchill iškėlė savo žymiąją idėją apie "Jungtines Europos Valstijas". 1947 rn., siekiant pagelbėti pokarinei Europai, kartu bijant ir gali­mos Tarybų Sąjungos ekspansijos į Vakarų Euro­pą, JAV Sekretorius George Marshall inicijavo 13 milijonų dolerių vertės Ekonomikos Rekonstruk­cijos programą. George Marshall'o plano, pagal kurį JAV galėjo teikti Europos Šalims svarią eko­nominę pagalbą ūkiui atkurti ir skurdui sumažin­ti, koordinavimui buvo įkurta speciali organiza­ciją, pavadinta Europos ekonominio bendradar­biavimo organizacija (EEBO), Ši organizacija bu­vo /kurta 1943 m. ir turėjo 16 valstybių narių. Reikia pažymėti, jog Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EEBO), o vėliau Eko­nominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaci­ja (ESPO) iš esmės buvo tarpvyriausybinė. Tai buvo įtvirtinta Europos Sąjungos sutar­ties 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas tikslas sukurti "bendrą rinką bei ekonominę bei pinigų sąjungą", skatinti „darnų ir tolygų ekonominės veiklos plėtojimą, tolygų ir be infliacijos augi­mą, atsižvelgiant į aplinkosaugą, siekti aukšto lygio ekonomikos funkcionavimo konvergencijos, aukšto aprūpinimo darbu bei socialinės apsaugos lygio, gyvenimo lygio kilimo bei gyvenimo ko­kybės gerėjimo..." (Gairins, 1999). Europos Sąjungos sutarties (Toliau Sutarties) tre­čiajame straipsnyje tarp išdėstytų specifinių tikslų yra ir „sakingos konkurencijos įtvirtinimas" (Gairins, 1999). Vieningos rinkos įkūrimas reikalauja ir vie­ningos konkurencijos teisės. Ši teisė taikoma tiek įmonėms (privačioms ir valstybinėms), tiek pačioms valstybėms. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau - ES) reikalavimai dėl konkurencijos neturėtų nekelia teisi­nių (greičiau tik įgyvendinimo) problemų, nes jau yra priimtas iš esmės ES reikalavimus atitinkantis Konkurencijos įstatymas bei pasirąžyta Asociacijos su Lietuvos Respublika sutartis, kurioje inkorporuo­tos pagrindinės konkurenciją reglamentuojančios normos. Svarbiausios iš jų yra: Draudžiami visi susitarimai tarp įmonių, įmo­nių asociacijų sprendimai, bendra įmonių veikla, kurios tikslas arba rezultatas yra konkurencijos stab­dymas, varžymas arba iškraipymas. Draudžiamas vienos ar daugiau įmonių pik­tnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visoje LR ar EB teritorijoje, ar didesnėje jos dalyje. Draudžiama bet kokia tam tikroms įmonėms arba ta tikrų prekių gamybai palankumą išreiš­kianti valstybinė pagalba, kuri iškreipia ar grasina iškreipti konkurenciją.. Visi antikonkurenciniai veiksmai vertinami pa­gal Europos teisingumo teismo nustatytas taisykles (jomis turėtų vadovautis ir Lietuvos Respublikos teis­mai). Tai reiškia, kad tai ko nėra teisės aktuose -užpildo teismų praktika, kuri yra privaloma priimant vėlesnius spendimus esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms. Nepaisant to, kad yra bendri teisės aktai, regla­mentuojantys konkurenciją Europos Sąjungoje, kiek­viena šalis - Europos Sąjungos narė turi savo konku­rencijos įstatymus, kurie numato susitarimų, piktnau­džiavimo dominuojančia padėtimi, valstybės pagal­bos ir koncentracijos kontrole. Kyla pagrįstas klausimas - kada bus taikomas ES konkurencijos reglamentavimas, o kada - kiek­vienos šalies vidaus teisės normos? Kodėl turi būti baudžiami anti konkurencini ai veiksmai? 1.2.1. Prekybos tarp šalių narių paveikimas Dar viena sąlyga Europos Sąjungos teisės taiky­mui - antikonkurencinio veiksmo poveikis preky­bai, mainams tarp šalių narių. Ši sąlyga atskiria ES ir vidaus teisės kompetenciją. Tai reiškia, kad net ir esant poveikiui prekybai Bendrijos viduje, nebus persekiojamas toks antikonkurencinis elge­sys, kurio poveikis sąlyginai nežymus. Žymaus ir nežymaus poveikio kriterijus nagrinėja taip vadi­nama "slenksčių teorija", kuri atitinkamai taiko­ma antikonkurcnciniams susitarimams, piktinaudžiavirnui dominuojančia padėtimi ir nustatant koncentracijas. Slenksčio neperžengimas yra Su­tarties netaikymo sąlyga, o ne leidimo išpirkimo galimybė. 1.2.2. Prekybos tarp šalių narių paveikime sąlyga antikonkurenciniuose susitarimuose Europos Teisingumo Teismas konstatavo: sąlygai iš­pildyti reikia, kad susitarimas įtakotų prekybinius mainus ir kliudytų įgyvendinti ES sutarties tikslus (1966-07-13 GYumfe byla). Vėliau, 1967 m. gruodžio 12 d, teismas, sprendi­me Haech byloje, patikslina įtakos sąvoką ir sufor­muluoja taisyklę: „laikoma, kad poveikis tarp bendrinei prekybai (TBP) yra, jei susitarimas turi tiesio­ginę ar netiesioginę įtaką mainams, padeda susida­ryti prekybiniams barjerams ir taip pasunkinti sutar­tyje numatytą ekonominį prasiskverbimą. Tokia įta­ka gali būti tik potenciali, bet ji neturi būti hipoteti­nė. Užtenka psichologinio poveikio prekybos part­neriams. Susitarimas baudžiamas, net jei jis nepra­dėtas įgyvendinti. Tačiau susitarimas turi būti įrody­tas, turi egzistuoti faktiniai jo elementai. Nustatant ar susitarimas turi poveikį rinkai, reikia nustatyti tos rinkos dydį - rinkos objektą (kokias prekes liečia) ir jos geografines ribas (Michalauskas, 2001). Kaip anksčiau minėta, neužtenka vien tik po­veikio buvimo fakto, jis turi peržengti tam (ikrus "slenksčius". "Slenksčio" sąvoką suformulavo Komisija 1968-07-17 Socemas byloje, o vėliau perėmė ETT spren­dime 1969 07 09 Volk Vervaecke byloje. Kad slenksčio nustatymas būtų aiškus ir nekeltų grėsmės teisiniam saugumui, Komisija 1970 03 27 pateikė ja. įpareigojantį pareiškimą dėl "slenksčio" sąvokos. Vėliau pareiškimas yra kelis kartus keistas ir šiuo metu "slenksčiai" yra išreikšti procentais. Iki 1997 m. "slenkstis" buvo apibūdinamas kiekybi­nėmis charakteristikomis ir buvo reikalaujama, kad susitariančios šalys turėtų 300 mln. eurų bendros apyvartos. Šiuo metu yra taikomi: 1) 5 procentų "slenkstis" horizontaliems susita­rimams." Šiuo atveju bus tikrinama, ar jų turima rinka didesnė nei 5%. 2) 10 procentų "slenkstis"- vertikaliems susita­rimams.1 tai susitarimas tarp skirtingo ekonominio proceso lygmenyje esančių ekonominių agentų, pvz.: gamintojas ir distributorius. Tačiau tam tikrais atvejais, kai susitarimai nors ir neperžengia "slenksčių", bet nustato kainas ar prekių bei gamybos apimtis (horizantalaus susitari­mo atveju) 9i teritorinį monopolj (vertikalaus susi­tarimo atveju) Komisija gali persekioti ir taikyti sank­cijas tokio susitarimo dalyviams (Michalauskas, 2001). Mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių apibrė­žimas pateiktas Komisijos 1996-04-03 rekomenda­cijoje, net ir peržengusioms "slenksčius", netaiko­mos teisės normos dėl susitarimų, išskyrus kai verti­namas bendras visų tam tikros rūšies susitarimų po­veikis (didelis kiekis susitarimų su mažomis įmonė­mis - gali padaryti poveikį ES rinkai). 2. Antikonkurenciniai veiksmai ES sutarties 81 straipsnis skiria draudžia kaip nesu­derinamus su bendrijos veikla tokius veiksmus: 1. susitarimus, 2. įmonių asociacijų sprendimus ir 3. suderintą veiklą. Susitarimai gali būti įvairūs, turintys tiesioginį ar netiesioginį antikonkurcncinj objektą (pvz., dviejų šalių susitarimas riboti gamybą, ar nustatyti tam tikrą kainą). Dvišalis susitarimas nebūtinai turi būti rašytinė sutartis, - pakanka formalaus pasiūlymo sudaryti susitarimą" pateikiant sąskaitą. Jei sąskaita apmo­kėta neprieštaraujant, laikoma, kad susitarimas įvy­ko (1980-01-11 Sandoz byla). Taip pat nebūtina, kad susitarimas būtų teisiš­kai įpareigojantis. Užtenka moralinio įsipareigoji­mo ir psichologinio noro būti Įsipareigojusiu (1970-07-15 Chemie fanna byla). Pagrindinė priežastis dėl kurios sudarius susita­rimą yra taikomos ekonominio pobūdžio sankcijos - laisvos konkurencijos rinkoje iškraipymas, riboji­mas, kuomet negalima numatyti konkurento elge­sio (Michalauskas, 2001). Šiuo metu leidimų sistema reformuojama. Šalys iki Šiol turėjo teisė prašyti Komisijos suteikti išimtį (leidimą! Atitinkamiems susitarimams tarp įmonių. Per metus Komisija gaudavo apie 200 tonų prašymų, iš kurių patenkinama būdavo tik apie 6 procentus (Europos teisės departamentas, 2002). Reformos, pradėtos nuo 2003 metų esmė, įtvirtinti susitarimų kontrole ne prieš sudarant susitarimą, o jau sudarytiems, taip atsisakant leidimų sistemos (Keserauskas, 2003). Šios sąvokos apibrėžimas neįpareigojo Europos teisingumo teismo, nei valstybių narių teismui griežtai jo laikytis - tai buvo labiau rekomendacinio pobūdžio sąvoka. Kai susitarimo šalys yra viename komercinio proceso lygmenyje, pvz.: du gamintojai arba du pardavėjai (Gairins, 1999). Vertikalus susitarimas - susitarimas tarp skirtingame komercinio proceso lygmenyje esančių ekonominių santykių dalyvių, pvz.: gamintojo ir distribiutoriaus (Gairins, 19991. Europos Sąjungos sutarties 81 straipsnyje patei­kiami antikonkurencinių susitarimų pavyzdžiai: 1) susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos kainas, parduodamų prekių kiekiai ar kitos sutarties sąlygos; 2} susitarimai, kuriais ribojamas arba kontroliuo­jama gamyba, rinkos, techninis vystymasis ar in­vesticijos. Tokio susitarimo tikslas - turėti išorinį po­veikį; 3) susitarimai, kuriuo pagal kuriuos dalijamasi rinkomis ar žaliavų tiekimo šaltiniais; 4) susitarimai, pagal kuriuos nustatomas diskri­minuojančių sąlygų, sukeliančių antikonkurencini poveikį, taikymas partneriams už tą patį darbą. Sąlyga sankcijos taikymui - diskriminacija turi kenk­ti konkurencijai, t. y. užkirsti kelią į rinką, arba pa­sireikšti kainų nustatymu; 5)susitarimai, pagal kuriuos reikalaujama įvyk­dyti papildomus įsipareigojimus, neturinčius nieko bendra su tomis sutartimis. Toks elgesys per še ne­baudžiamas. Elgesio pasekmė turi būti konkurenci­jos suvaržymas." Nustatant, ar yra peržengtas „slenkstis", ar yra apribota konkurencija, neišvengiamai susiduriama su rinkos nustatymo būtinybe. Rinka nustatoma sek-toriniu ar geografiniu principu (Michalauskas, 2001 ). Vertinant susitarimo antikonkurencinį pobūdį, reikia atsižvelgti į gaminių paskirtį ir jų ribotą arba neribotą kiekį, numatytą susitarime, šalių svorį rin­koje, susitarimo izoliuotą pobūdį ar priešingai, jo vietą daugelio susitarimų visumoje. Ji vertinama pa­gal rinkos ir susitarimo santykį ir to santykio kon­tekstą. Analizuojant šiuo metodu, nustatoma, ar tas susitarimas varžys konkurenciją, ar ne. Praktikoje gali būti pavyzdžių, kai nedidelės apimties konkurencijos suvaržymas gali skatinti konkurenciją, pvz., susitarimas nekonkuruoti: pardavus visą arba dalį įmonės. Pirkėjui gali būti nenaudinga pirkti, nes pardavėjas turi „prisijaukin­tą" rinką. Įmonės pardavimo akte gali būti sąlyga, kad pardavėjas nevystys konkurencinės veikios to­kiame pačiame sektoriuje. Tokia sutartis riboja kon­kurenciją. Tačiau tas konkurencijos suvaržymas bū­tinas, kad rinkoje atsirastų naujas konkurentas, to­dėl ir laikoma, kad šis nepriklausomybės praradi­mas yra konkurencijos faktorius, todėl leistinas. Ta­čiau jis leistinas tik tokia apimtimi, kuri sudarytų sąlygas į rinką įeiti naujam konkurentui {Micha­lauskas, 2001). Minėto pobūdžio susitarimas turi būti proporcin­gas13 siekiamam tikslui. Kad jis galiotų, jis turi būti ribotas laike ir erdvėje: laikas apriboja naujo rinkos dalyvio atėjimą, O erdvė - apibrėžia kokioje terito­rijoje susitarimas taikomas. Jei susitarimas buvo pripažintas antikonkurenciniu, tai jis negalioja nuo pat jo sudarymo momen­to, Susitarimų išpirkimas ir reforma Susitarimų išpirkimas buvo numatytas 81 str. §3, pagal kurį 31 str. §1 nuostatos galėjo būti paskelb­tos netaikytinos visiems antikonkurenciniams veiks­mams, kurie padeda gerinti prekių gamybą ar skirs­tymą, arba skatina techninę arba ekonominę pa­žangą, taip pat sudaro galimybes vartotojams sąži­ningai dalytis gaunama nauda ir kurie nenustato atitinkamoms įmonėms apribojimų, nebūtinų sie­kiant Šių tikslų, nesuteikia šioms įmonėms galimy­bės didelei atitinkamų prekių daliai panaikinti kon­kurenciją. Buvo siekiama žiūrėti ne į susitarimų pa­sekmes konkurencijai, o į bendras susitarimo eko­nomines pasekmes. Pagal EB sutarties 83 straipsnį, ES Taryba buvo įgaliota nustatyti draudžiamų susi­tarimų reguliavimo principus. 1962 m. Tarybos reg­lamentu buvo įtvirtinta leidimų sistema (Europos teisės departamentas, 2002). Pateikiamų pavydžių sąrašas nėra baigtinis. Pagal šią nuostata, pvz., 1933 m. ETT paskyrė nuobaudą dviems asociacijoms, Belgijoje ir Olandijoje prekiaujančioms knygomis olandų kalba už mažmeniniu; kainų palaikymą (Cairins, 1999). Pagal šią nuostatą buvo nubaustos kelių valstybių narių įmonės, kurios nustatė sintetinio chinino kvotas ir apribojo gamybą - tuo siekdamos pakelti kainas (Gairins, 1999), 1985 m. FTT pripažino neteisėtu abipusio platinimo susitarimą, kurį buvo sudarę vieninteliai du panašios prekės gamintojai, suteikdami vienas kitam išimtinės platinimo teises (Gairins, 19991. 11983 m. ETT nustatė, kad Belgijoje buvo iškraipyta konkurencija, kuomet prie vandentiekio tinklo buvo jungiamos tik tam tikras sąlygas atitinkančios skalbimo mašinos, o tikrinant ar tos mašinos atitinka standartus, geresnės sąlygos buvo sudarytos išimtines teises turintiems importuotojams (Gairins, 1999). Pavyzdžiui, įpareigojama pirkti didesnį, nei reikia poreikiams patenkinti, prekių kiekį. - Sektoriuje vertinami prekės ir paslaugos bei jų pakaitalai (substitutai], geografinėje rinkoje - vertinama įmonių, siūlančių gaminių, paslaugą vienodomis konkurencinėmis sąlygomis, veiklos teritorija (Michalauskas, 2001). Proporcingumo tikslui kriterijai ES teisėje labai plačiai taikomi visose teisės šakose, šiuo metu yra receptuoti ir į Lietuvos respublikos teisės normas. Europos Komisija savo Baltojoje knygoje'4 dėl konkurencijos taisyklių modernizavimo pasiūlė pa­keisti leidimų sistemą tiesiogiai taikytinos išimties sistema. Europos Komisijos siūlymu reforma turi vykti trimis kryptimis: a) leidimų sistemos panaikinimo; b) decentralizacijos; c] aktyvios ex post's konku­rencijos kontrolės. Lietuva, įgyvendindama reformą turės atitinkamai suderinti ir pakeisti Konkurencijos įstatymą, nes jame yra įtvirtinta absoliuti leidimų sistema. 2.2. Įmonių asociacijos sprendimai Įmonių asociacijoje priimtas tam tikras sprendimas yra vienašalis, bet jis galioja visiems asociacijos nariams ir todėl jis prilyginamas susitarimui plači­ąja prasme. Valstybės sukurtas profesinio atstovavimo orga­nas irgi laikomas asociacija, galinčia priimti spren­dimus (1985 01 30 SNIC byla). 2.3. Suderinta veikla Sutartyje nustatytos konkurencijos taisyklės reika­lauja, kad kiekvienas ekonominių rinkos santykių dalyvis būtų autonomiškas priimdamas savo spren­dimus. Jei suderinta veikla leidžia tam tikram ekono­minių santykių dalyviui protingai prisitaikyti prie konkurentų elgesio,- ji griežtai draudžiama: drau­džiami bet kokie tiesioginiai ar netiesioginiai ry­šiai su jais, siekiant paveikti jų elgesį ar atskleisti savo elgesio planą. Šitaip suderinta veikla apibrėžta 1975 12 16 Sniker unic byloje. Veiksmų nepri­klausomybės (autonomiškumo) praradimas siejamas su egzistuojančių kontaktų tarp konkurentų įrody­mu. Pagrindinis nusižengimo sąžiningai konkuren­cijai elementas - sąmoningas susitarimo ieškojimas. Dėl tokio susitarimo taikomos sankcijos net pasi­traukus iš susitarimo, nes konkurentų elgesys tampa prognozuojamu ( Michalauskas, 2001). Kaip vienas iš [rodymų gali būti rinkos dalyvių paralelinis elgesys, tačiau vien jo nepakanka sie­kiant įrodyti ir suderintos veiklos buvimą. Papildomi įrodymai gali būti išvestiniai iš fak­to, kad joks kitas protingas argumentas, išskyrus veik­los suderinimą, neverčia elgtis taip, kaip konkuren­tai. Tam tikrose rinkose ekonomistai įrodė, kad toks paralelizmas yra logiškai pateisinamas. Tačiau ne­sant tokio argumento, užtenka Komisijai įrodyti ar nustatyti, kad neįtikėtina ir neįmanoma, kad toks elgesys prisiimtas savarankiškai ir be išankstinio su­sitarimo (taisyklė nustatyta 1972 -07-14 triperiai Chelm. p. Komisiją byloje). Suderinta veikla įrodoma negatyviu faktu. Tai gana pavojinga teisiniam saugumui. Esant raciona­liai priežasčiai, dėl kurios A priėmė tokį pat elgesį kaip B, paralelizmo neužtenka, reikia kitų aspektų, kad suderinimas būtų įrodytas (Michalauskas, 2001). 3. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi 3.1 Dominavimas Kita svarbi grėsmė konkurencijai, kaip ją suvokė Sutarties rengėjai, buvo neigiamas ekonominių ga­lių koncentracijos poveikis. Tiksliau - buvo siekia­ma kontroliuoti tų, kurie dėl savo padėties galėjo dominuoti rinkose, dideles ekonomines galimybes ir dėl tokios padėties nesąžiningai įgytą pranašu­mą (Gairins, 1999). Sutarties 82 (86) str., draudžia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Čia taip pat taikoma "slenksčių" teorija. Baustina praktika turi atitikti tris sąlygas: a) įmo­nė ar įmonės privalo dominuoti bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje; b) tokia praktika turi būti pik­tnaudžiavimas savo dominuojančia padėtimi; c) ji turi paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą (Gai­rins, 1999). Sutartyje niekur nebuvo apibrėžta „do­minuojančios padėties" samprata, todėl Komisija ir ETT savo praktikoje privalėjo šią spragą užpildyti. Dominuojanti padėtis - tai tokia ekonominės ga­lios būsena, suteikianti įmonei galią kliudyti efek­tyviai konkurencijai duotoje rinkoje dėl galimybės turėti nepriklausomą nuo jos konkurentų, klientų ar vartotojų elgesį (1979-02-13 Hoffman La Roche). Ta galia yra dvejopa: 1) galia kitų įmonių atžvilgiu (galimybė dik­tuoti savo sąlygas kitoms įmonėms) 2) galia nepaklusti kitų įmonių veiksmams. Dažnai dominuojanti padėtis nustatoma atsi­žvelgiant į įmonės užimtą rinkos dalį. Svarbus rin­kos dalies užkariavimas - labai reikšmingas domi­nuojančios padėties įrodymas. Faktiškai ar teisiškai įtvirtintas monopolis visa­da laikomas turinčiu dominuojančią padėtį - jis ne­turi konkurentų (1979-11-13 Genera/Atotorsbyla). Autorių teisių gynimo organizacija t.p. buvo pri­pažinta turinčia dominuojančią padėtį, nes buvo monopolis (l971-06-02 Gena). Atvirkščiai, rinkos neturėjimas automatiškai reiš­kia dominuojančios padėties nebuvimą. įmonė ne­gali būti dominuojančia jei ji nepajėgia užkariauti reikšmingos rinkos dalies (1978-02-14 United Brands). Todėl, norint įvertinti, ar padėtis dominuojanti, reikia nustatyti rinkos dydį. Poveikis ES rinkai gali būti įrodytas, jei prekė paplitusi visoje ES (pvz.: ba­nanai, pomidorai). Tokiu atveju gamintojo, distributoriaus, impor­tuotojo veiksmai turės poveikį visai Bendrijos rin­kai ir taip bus veikiama prekyba tarp šalių narių. Kartais vietos rinka gali būti laikoma reikšmin­ga visos Bendrijos rinkos dalimi, pvz.: uostai (Mochalauskas, 2001). Poveikis Bendrijos rinkai taip pat galimas, jei dominuojanti įmonė kliudo rinkai tapti europine. Taip netiesiogiai daromas poveikis visai Bendrijos rinkai ir varžoma prekyba tarp šalių narių (1983 11 09 Michelin Nedertand byla). Įdomu tai, kad, JAV baudžiama dėl dominuo­jančios padėties, net jei nėra piktnaudžiavimo ele­mento. Pagal praktikoje nustatytas taisykles, slenksčio peržengimas sutampa su dominuojančia padėtimi Bendrijos ar reikšmingos jos dalies rinkoje: 1) Nereikšminga rinkos dalis laikoma tarp 5 -10 %. 2) 40-50% rinkos užėmimo pakanka domi­navimui įrodyti. Jei įmonė yra užėmusi tarp 10% ir 40 % rinkos - reikalingi papildomi įrodymai, kurtais gali būti įmonės, tariamai turinčios dominuojančią padėtį, ir jos konkurenčių dydžiai, taip pat įmonės technolo­ginis išsivystymas, pvz.: turimi patentai arba išradi­mai. Dominavimui nustatyti nenaudojamas pelno ar nuostolių kriterijus, nes nuostoliai nėra nesuderina­mi su dominuojančia padėtimi (Michalauskas, 2001). 3.2. Piktnaudžiavimas Dominuojanti padėtis yra faktinė aplinkybė ir visai nesvarbu kaip ji atsirado. Tai yra objektyvi situaci­ja, ir piktnaudžiavimas ja baudžiamas net nesant įrodymo, kad piktnaudžiavimas buvo sąmoningas. Taip pat nesvarbu, ar galimybė piktnaudžiauti suteikiama, valstybės, ar turi įstatyminį pagrindą -bet kokiu atveju sankcijos bus taikomos. Dominavimas gali būti ir kolektyvinis. Tokiu at­veju atsižvelgiama į susidariusią objektyvią situa­ciją, neturi reikšmės ar tai atskiros juridinės struktū­ros, užtenka ekonominių ryšių buvimo, suteikian­čių galimybę priimti sprendimą dėl nepriklausomo nuo rinkos elgesio. Pvz.: dominuojanti padėtis bus kolektyvinė, jei rinkos santykius tam tikroje srityje reguliuos technologijos išradėjas ir licencijos turė­tojas. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bau­džiamas ir negali turėti jokių išimčių. 3.2.1. Bendras piktnaudžiavimo kriterijus Piktnaudžiavimas yra objektyvi sąvoka apimanti dominuojančios įmonės veiksmus, įtakojančius rin­kos struktūrą, kurioje konkurencija dėl minėtos do­minuojančios įmonės buvimo, nusilpusi, ir kliudan­čius esamos konkurencijos išlikimui ir jos plėtrai, naudojant kitokias nei normalią prekių ir paslaugų konkurenciją skatinančias priemones. Piktnaudžiavimas įrodomas įrodant nenormalų elgesį (Hoffman La Roche byla). Įmonė gali ginti savo interesus, bet jos elgesys bus nenormalus jei jo pasėkoje konkurentams užkertamas kelias į rinką. Europos Teisingumo Teismas skiria grobuoniškas kainas priklausomai nuo ekonominio kainos pagrindimo: 1. Jeigu prekės pardavimo kaina mažesnė nei kintamųjų kaštų vidurkis, automatiškai įrodomas pik­tnaudžiavimas, nes jokiais kitais argumentais tokia kaina nėra pateisinama: įmonė praranda tiek kinta­muosius tiek nekintamuosius kaštus. 2. jeigu pardavimo kaina mažesnė už bendruo­sius kaštus, bet aukštesnė už kintamus kaštus- pik­tnaudžiavimas automatiškai nenustatomas ir būti­ na įrodyti tikslą eliminuoti konkurentą. 3. įmonė gali atsisakyti tiekti prekes ar paslaugas: teismas tokiu atveju įrodinėjimo pareigą perduoda-įmonei -ji privalo įrodyti, kad tai daro pagrįstai: priešingu atveju ji bus pripažinta piktnaudžiaujančia dominuojančia padėtimi (Cairins, 1999). Atsisakymas sudaryti sutartį gali būti laikomas normaliu, saugančiu įmonės interesus, bet neturi būti diskriminuojantis: turi būti taikomas visiems poten­cialiems kontrahentams. Pažymėtina, kad 86 str.§ 2 leidžia konkurenci­jos teisės netaikyti, kai įmonė tenkina viešuosius interesus. Pati įmonė negali imtis jokių atsakomųjų veiksmų dėl tariamo piktnaudžiavimo dominuojan­čia padėtim, ji privalo kreiptis į teismą [1995-04-01 BPB British Gypsurn byla]. Taip pat įmonė negali imtis eliminuoti tariamai kenksmingus konkuruojančios įmonės gaminius. (1992 12 12 /-///.TV byla) Ar vidiniai įmonės procesai, restruktūrizacija gali būti laikomi nenormaliais ir baudžiami, jei jų povei­kis rinkai pasireiškia kaip antikonkurencinis? Pvz.: Motininė įmonė sustiprina savo įtaką filiale, nes įsi­gyja jo akcijų. Teiusrnas 1973-02-21 Continental can byloje atsakė teigiamai: jei vidaus procesai sustipri­na dominuojančią padėtį - tai kenkia konkurencijai. Lietuvos UoNpubhkos ktinkutviiaios laryba, vadovaudamasi I.irtUVOK KcSpuilIiklIK kili) kurciieijos islnly Mickdamii suderinti I.ie- tuvns ir [iuropivi Hendii|i| kiiukurencijris tci-są, priėmė luKurinui ili-l bendrosios iftimlics suteikimu vortlkiiliūNicim su.iiinrimams Mi­kam Konkurencijos JHtiilymo 5 7 .slriiipsnius. Šia bendrinu išimtimi nimliitoinn, kud tam tik­riems Ūkio subjektų nudaromiems vertikalie­siems susitarimams Konkurencijos islalymo 5 straipsnio pirmosios dalius draudimui ne­bus laikomi. Pateiktimi atsakymui į aktua­liausius klausimus, susijusius su minčių nu­tarimu (Žin., IW. Nr. 110-3253). Koks Konkmvni'i/0.1 tarybos nutarimo dėl bendrnsios iįimtifu nuteikimo vertikalie­siems xu,iltarimeiiHx priėmimu liksiąs ir tei­sinės pridaidos'f Konkureneiįiis įsiūlymo 5 straipsnyje nu­rodyta, kad „visi susitarimai, kuriais siekia­ma riboli kunkurvncijiĮ arba kurie riboja ar gali riboli koriknrcnciji). yra draudžiami ir ne­galioja iiiKi jų sudarymo momento", šis drau­dimas iipiuu) iSirntinės distribudjos, išimti­nio pirkimo, l'ranši/.ės, pasirinktinus distri­bucijos ir kilus įprašius ūkinės veiklos prak­tikos susitarimus, kuriuose nustatomos pre­kės perpardavimo kainos, išimtinai paskiria­ma teritorija prekei platinti, nustatomi įpa­reigojimai nepirkti ar neplatini! tam tikrų pre­kių arba nusialomi kiti, Konfcurenoįjos įsta­tymo 5 straipsnyje draudžiami ribojimai. Ta­čiau ūkinės veiklos praktika rodo, kad tam tikro pobūdžio susiturimai dažnai yra eko­nomiškai būtini, skatina ekonomini; pažan­gą ir plėtrą, suteikia ekonomine, naudų ne tik susitarimo Šalims, bet ir visiems vartotojams. Todėl Konkurencijos įstatymo l"' straipsnyje numatyta, kad dėl .S straipsnyje nurodytų su­sitarimų gali hūli suteikia iSimlis, o remian­tis Konkurencijos įstatymo 7 straipsniu, lei­džiama Konkurencijos tarybai norminiu tei­sės aktu suteikit bendrąja, išimti Uim tikriems susitarimams. Vieniems iŠ jų • vertikalie­siems susitarimams Šiuo Konkureneijos ta­rybos nutarimu ir buvo suteikta bendroji iš­imtis. Bendru ūkio praktika ir Europos Są­jungos patirtis rodo, kad verlikulieji susita­rimai dažniausiai ncyali itin riboli konkuren­cijos rinkoje, jeiyu sudaromi taip ūkio sub­jektų, kurie neužima didelės atitinkamos rin­kos dalies ir juose nefiksuojamos kainos, nė- Lina Darulūutė - Lit;tuvx Respublikos kon­kurencijos tarybos patarėja icisės klausimais ra absoliutaus teritorijos pasidalijimo ir kilų vertikaliųjų ribojimų, galinčių itin reikšmin­gai riboti konkurenciją rinkoje. Taigi Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba preziumuo-ja, kad vertikalieji susitarimai skatina inves­ticijas arba leclmine_ ir ekonomini; pažangą, gerina prekių paskirstymą ir dė! šių/priežas­čių sudaro galimybes visiems vartotojams guuti papildomos naudos, jeigu tik jie susi-tūriančiųjį) Salių veiklai nckciia ribojimų, ku­rie nėra būtini Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti ir nesuteikia susitarimo šalims galimybės ri­boti konkurenciją didelėje atitinkamos rin­kos dalyje. Taigi Šiuo nuiarimu Konkurencijos tary­ba siekia sudaryti palankias teisines sąlygas ūkio subjektams, sudarantiems vertikaliuo­sius susitarimus, ir skatinti veiksmingą jų bendradarbiavimą. Be abejo, negalima pa­miršti ir konkurencijos apsaugos. Šis nutari­mas turėtų ne tik palengvinti vertikaliųjų su-siiarimų, kurie negali daryti neigiamo povei­kio konkurencijai, sudarymą, bet ir apsau­goti rinką nuo vertikaliųjų susitarimų, galin­čių ilm riboti konkurenciją. Kokie šio nutarimo privalumai? Minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straips­nyje draudžiama ūkio subjektams sudaryti su­sitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenci­ją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenci­ja rinkoje. Įstatyme pateikiamas draudžiamų susitarimų sąrašas nėra baigtinis, todėl tam tikrais atvejais ūkio subjektams sudėtinga spręsti, ar jų sudaromas susitarimas yra re­guliuojamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio. Sis Konkurencijos tarybos nu­tarimas suteikia daugiau teisinio aiSkumo, kokie vertikalieji susitarimai pažeidžia ar gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 Straipsnį ir yra draudžiami. Kitas svarbus nutarimo privalumas, kad vadovaudamiesi juo ūkio subjektai galės sudaryti daugelį ūkinės veiklos praktikoje pa­plitusių vertikaliųjų susitarimu nesikreipda­mi į Konkurencijos tarybą dėl leidimo juos sudaryti. Iki šio nutarimo įsigaliojimo suda­rant susitarimus, kuriuose nustatomi vertika­lieji ribojimai, patenkantys į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reguliavimo sritį, buvo būtina gauti atskirąją išimtį. Dabar ūkio sub­jektai patys galės spręsti, ar jų sudaromi susi­tarimai tenkina bendrosios išimties sąlygas, Kokia patirtimi rėmėsi Konkurencijos ta­ryba, nutarimu įteisindama, kokiems susita­rimams suteikti bendrąįa išimtį taikant Konkurencijos įstatymo S straipsnį, ir kokį tei­giamą poveikį guli turėti lokie susitarimai? Konkurencijos taryba, rengdama Šį nu­tarimą, apibendrino sukauptą Konkurencijos įstatymo įgyvendinimo patirtį, atsižvelgė į tarptautini; praktiką ir Europos Bendrijų tei­se, bei šios srities politiką. Reikia pripažinti, kad susitarimai, kurie nors ir turi vertikalių­jų konkurenciją ribojančių įsipareigojimų, daugeliu atvejų.skatina ekonominę plėtrą, techninę ir ekonomine pažangą, investicijas, gerina prekių paskirstymą ir dėl Šių priežas­čių sudaro galimybių visiems vartotojams gauti papildomos naudos. Vertikalieji susi­tarimai dažniausiai palengvina pardavimų rė­mimą, skatina aktyvią rinkodaros veiklą, už­tikrina veiksmingą ir racionalų prekių tieki­mą. Be to, skatina gamintojų, tiekiančiu rin­kai tam tikrų grupių konkuruojančias prekes, konkurenciją. Pavyzdžiui, 'išimtinė distribu­cija dažnai yra veiksmingiausias, O kartais ir vienintelis įmanomas būdas gamintojui įeiti į rinką ir pradėti joje konkuruoti su esamais gamintojais. Vertikalieji susitarimai gerina prekių paskirstymą, nes tiekėjas gaii tinka­mai koncentruoti pardavimus, išvengdamas ekonominių santykių su daugybe rinkos da­lyvių. Tai ypač aktualu tarptautinei prekybai, nes tiekėjui gali kilti daug problemų dėl ne­pažįstamos rinkos specifikos, leisinio regu­liavimo,- kalbos barjero ir kitų veiksniu. To­kiais atvejais skirti išimtinį distributorių tam tikrai teritorijai yra ekonomiškai naudingas ir racionalus prekybos organizavimo būdas. Kokius susitarimus apima vertikaliojo susitarimo sąvoka ir kokiems vertikaliesiem.? susitarimams suteikiama bendroji išimti1:? Vertikaliojo susitarimo sąvoka apima iš­imtinio pirkimo, išimtinio tiekimo, pasirink­tinės distribucijos, franšizės ir kitus skirtin­gus prekės gamybos ar platinimo lygmeniu veikiančių ūkio subjektų sudaromus susita­rimus. Bendroji išimtis taikoma tik tiems ver­tikaliesiems susitarimams, kuriuose nustatyti vertikalieji ribojimai, t. y. susitarimus, nusta­tančius sąlygas ar įpareigojimus, kuriuos re­guliuoja Konkurencijos įstatymo S straips­nis. Vertikalieji ribojimai negali apriori ri­boti konkurencijos, jeigu juos nustatantys ūkio subjektai neturi pakankamos jėgos rin­koje, kad galėtų daryti reikšmingą ekonomi­nį poveiki. Konkurencijos tarybos manymu, jeigu tiekėjo turima atitinkamos rinkos dalis neviršija 30 procentų (esant išimtinio tieki­mo įsipareigojimui - pirkėjo turima atitin­kamos rinkos dalis), tai mažai tikėtina, kadtoks susitarimas gali turėti neigiamą povei­kį konkurencijai. Tokiems susitarimams ir suteikiama bendroji išimtis. Ūkio subjektų junginio (asociacijos, su­sivienijimo, konsorciumo ir pan.) ir jo narių, taip pat ūkio subjektų junginio ir tiekėju, arba konkuruojančiu ūkio subjektų vertikaliųjų su­sitarimu neigiamas poveikis konkurencijai yra labiau tikėtinas. Konkurencijos taryba nusta­to tokių susitarimų bendrųjų pajamų ribą ir kinis papildomus reikalavimus. Vis dėlto reikia pažymėti, kad bendroji iš­imtis iaikorna ne visiems vertikaliesiems su­sitarimams, nustatantiems vertikaliuosius ri­bojimus, kuriuos reguliuoja Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis. Konkurencijos taryba nustatė, kad tam tikri vertikaliąja susitarimų ribojimai gali itin reikšmingai riboti konku­renciją rinkoje, todėl jiems bendroji išimtis negali būti suteikta. Tokių ribojimų sąrašas pateikiamas Konkurencijos tarybos nutarime. Pavyzdžiui, bendroji išimus nesuteikiama (tie­sa, su tam tikromis išlygomis) susitarimams, kurie riboja pirkėjo teist; laisvai nustatyti pre­kės perpardavimo kaina ar teise, perparduoti prekes. Bendroji išimtis apima labai platų spek-irą vertikalinių susitcn-imų, kuriuos gali su­daryti įvairiose rinkose veikiantys ūkio sub­jektai. Gaii paaiškėti, kad sudaryti susitari­mai neatitinka Konkurencijos [statymo 6 straipsnio reikalavimų ir todėl jiems ben­droji išimus negali būti laikoma. Ką tada da­rys Konkurencijos taryba? Konkurencijos taryba numatė tokia gali­mybe ir panašiais atvejais pasiliko teisų at šaukti bendrosios išimties laikymą. Konku­rencijos taryba gali atšaukti bendrosios iš­imties taikymą nnkoje paaiškėjus, kad toje rinkoje sudaryti vertikalieji susitarimai, tu­rintys panašius vertikaliuosius ribojimus, ap­ima daugiau nei 50 procentu atitinkamos rin­kos. Be to. Konkurencijos taryba gali atšaukti bendrosios išimties taikymątam tikriems ver­tikaliesiems susitarimams nustačiusi, kad su­sitarimas turi poveikį, nesuderinamą su Kon­kurencijos įstatymo 6 straipsnio reikalavi­mais. Pavyzdžiui, vadovaujantis bendrąja iš­imtimi, ūkio subjektai gali sudaryti susitari­mus ir juose tiekėjas rekomenduoti pirkėjui jo tiekiamos prekės perpardavimo kainą. To­kios kainos rekomendacijos gali būti susiju­sios su prekės ar rinkos specifika, yra orien­tacinės ir negali riboti konkurencijos rinko­je. Tačiau paaiškėjus, kad toks kainu reko­mendavimas lemia fiksuotų ar minimalių perpardavimo kainu nustatymą rinkoje ir daugelis prekės pardavėju pcrparduoda pre­kes tiekėjo nurodyta kaina, konkurencija rin­koje gali būti itin apribota. Tokiu atveju Kon­kurencijos taryba gali atšaukti bendrosios iš­imties taikymą vertikaliesiems susitarimams. Konkurencijos larybai priėmus nutarimą dėl bendrosios išimties atšaukimo, ūkio sub­jektai turi pakeisti savo susitanmus taip, kad konkurencija rinkoje nebūtų riboj amą, tačiau sankcijos ūkio subjektams nebus taikomos. Kokios svarbiausios ūkio subjektų, no­rinčių pasinaudoti bendrąja išimtimi, teisės ir pareigos? Visi ūkio subjektai gali sudaryti susitari­mus, atitinkančius bendrosios išimties sąly gas, ir tokiems susitarimams Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies drau­dimai nebus taikomi. Sudarydami tokius su-silariinus ūkio subjektai neprivalo kreiptis į Konkurencijos tarybą pritarimo ar patvirti­nimo, kad jų susitarimas atitinka bendrosios išimties sąlygas. Tačiau sudarantys tokį su­sitarimą ūkio subjektai privalo per mėnesį nuo susitarimo įsigaliojimo pateikti Konku­rencijos tarybai informaciją apie susitarimo Šalis, nurodyti susitarimo pavadinimą ii rūšį bei jo galiojimo laikotarpį. Atkreiptinas dė­mesys, kad apie susitarimus, sudarytus iki įsi-galiojant Šiam nutarimui, taip pat būtina pra­nešti Konkurencijos tarybai. Tai ūkio sub­jektai turi padaryti per tris mėnesius nuo nu­tarimo įsigaliojimo dienos. Ūkio subjektai taip pat gali kreiptis i Kon­kurencijos tarybą dėl patvirtinimo, kadjųsu-daromas susitarimas atitinka bendrosios iš­imties sąlygas, tačiau tokiais atvejais jie turi pateikti Tarybai visą informaciją, reikiamą atlikti tokį vertinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu bendroji išimtis netaikoma konkrečiam ver­tikaliajam susitarimui, nustatančiam vertika­liuosius ribojimus, tai dar nereiškia, jog toks susitarimas negalės būti sudaromas. G'kio subjektai, turintys objektyvių priežasčių teig­ti, kad jų sudaromas susitarimas skatina eko­nominę pažangą, gerina prekių paskirstymą ir atitinka kitas Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje išvardytas sąlygas, gali kreip­tis į Konkurencijos tarybą dėl atskirosios iš­imties suteikimo pagai Konkurencijos įsta­tymo 8 straipsnį. Konkurencija - tai gamybos ir prekybos įmonių ar paslaugų teikė­jų savotiškos varžybos dė! vartoto­jų palankumo, lojalumo. Neginčija­ma, kad konkurencija yra naudin­ga vartotojams, nes skatina jmones efektyviau dirbti ir siūlyti vartoto­jams didesnį geresnės kokybės pre­kių ir paslaugų pasirinkimą mažes­nėm iš kainomis." Tačiau jmones daž­nai ne skatina konkurenciją, o ją ri­boja, t. y. nesąžiningai konkuruoja. Nesąžininga konkurencija pagal Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 dalį apibrėžiama kaip veiksmai, kurie prieštarauja ūkinės veikios sąžinin­gai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gaii pakenkti ki­to ūkio subjekto galimybėms kon­kuruoti. Kitaip tariant, draudžiami visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainioti įmonės ga­miniai arba konkurento pramoninė ar prekybos veikla. Tokius veiksmus paprastai atlieka tiesiogiai konku­ruojančio subjekto darbuotojai, bet pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla N r. 3K-3-581/2002 UAB „Dažai" versus UAB „Spaudos dažai") neatmestina, kad tokiais veiksmais gal i būti pripažinti ir su konkuruojančio asmens savi­ninku šeimos ar giminystės ryšiais susijusių asmenų veiksmai. Civilinėje byloje UAB „Dažai" versus UAB „Spaudos dažai" ir ieš-'kbvas, ir atsakovas prekiavo spaus-tuviniais dažais. Atsakovas, būda­mas ieškovo bendrovės administra­cijos vadovu, perviliojo didžiąją dalį ieškovo darbuotojų ir nepagrįstai šalių susitarimu atleido iš darbo dalį ieškovo darbuotojų, išmokėjęs jiems kompensacijas. Tokiu būdu ieškovo bendrovei buvo padaryta žala. Netrukus atleisti darbuotojai pradėjo dirbti atsakovo bendrovė­je. Šie veiksmai Teismo buvo įvertinti kaip Konkurencijos jstatymo 16 str. 1 d. 4 punkto pažeidimas (įstatymo 4 punkte draudžiama siūlyti konku­ruojančio ūkio subjekto darbuoto­jams nutraukti darbo sutartį ar ne­vykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar pa­darant žala šiam ūkio subjektui). Šioje byloje Teismas taip pat nusta­tė, kad atsakovo žmona irgi viliojo iš ieškovo įmonės darbuotojus, lo­dė! buvo nuspręsta, kad nesąžinin­gos konkurencijos veiklą gali vyk­dyti ne tik tiesiogiai konkuruojan­čio subjekto darbuotojai. Tokiais veiksmais gali būti pripažinti ir su konkuruojančio asmens savininku šeimos ar giminystės ryšiais susiju­sių asmenų siūlymai kito ūkio sub­jekto darbuotojams pereiti dirbti ar nutraukti darbo santykius su įmo­ne, jeigu dėl tokių veiksmų pada­roma žala. Konkurencijos jstatymo 16 str. 1 dalyje nurodomi ir kiti konkre­tūs veiksmai, kurie draudžiami at­likti ūkio subjektui, kai jais galima pakenkti kito ūkio subjekto gali­mybėms konkuruoti: 1. Draudžiamas savavališkas nau­dojimas žymens, kuris yra tapa­tus ar panašus j kito ūkio sub­jekto pavadinimą, registruota prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinoma prekių žertkią, ar kitų pirmumo t«ls* naudojamą žymtmį su skiriamuoju požy­miu, iulgii tol sukiili« .ir tikuti-na, kad guli -iuk^ltf |).iimava su šiuo ilkio fubjkktU -.ir j" veikla arba įitiųu sii-kiiinia nesąžinin­gai pltlMUdOtl ''" ūkio MiljĮds to ()o Jttnklo ,\( iiymcnsl rcpu-tacij.i. arba jeigu d*l to gali nu­kentėti iio ūkio subjekto (jo Mnklo ->r žymens) reputacija. jrb.) Jeigu Jo) to goli susilpnėti ilo (ikin -jubjekto inudojumo ženklo ,11- žymens skiriamasis požymis. Tūpiau Konkurencijos įstatymo 16 str. 2 dalyje numa­tyta išimtis: tapataus ar pana­šaus pavadinimo, prekig Ženklo ar kilo žymens naudojimu nelai­koma, kai pavadinime, prekių >enkl

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!