Verslo vadyba ir organizacijų tipai

Organizacijų tipai: 1. personalinė/ individuali įmonė 2. ūkinė bendrija: KOMANDINĖ: TIKROJI, 3. uždaros akcinės bendrovės 3,4 yra korporacinės 4. atviros akcinės bendrovės 5. Valstybinės įmonės 6. specializuotos įmonės (savivaldybės UAB) a)bandru užsienio kapitalu ATASKAITINIS LAIKOTARPIS – METAI Pardavimai ir paslaugos – tai visos įmokkoa gautos per ataskaitinį laikotarpį į kasą arba į sąskaitas.(organizacijos pelną gali laikyti komerc. Banke sąskaitoje arba kasoje, turi būti ataskaita) Tiesioginės išlaidos – tai tos išlaidos kurios priklauso nuo gamybos apimties Q. (kintamos išlaidos) Pridėtines išlaidos(pastovios išlaidos) – tai visos ts išlaidos kurios nepriklauso nuo gamybos Apimties Q. Akcininkų susirinkimas – aukščiausia akcinių korporacin. ių bendrovių forma. Nusprendžiama kaip bus paskirstomas pelnas (visą išimti dividendų pavidalu, reinvesticija-atgal į gamybą: pasidalinti pelną- dalį dividendu pavidalu dalį reinvesticija) FORMŲ ORGANIZACIJŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI Individualios įm. – labia paplitusios organizacijos forma visame pasaulyje. Tačiau jų pelnas sudaro nežymią dalis vidaus produkto. PVZ. Apie 70 proc. Tačiau gamin air realizuoja tik 4 proc. Šalies produkcijos ir duoda didelį darbo vietų skaičių. PRIVALUMAI:* lengvai steigiamos/ *Veiklos nevaržo griežtos teisinis reguliavimas *Joms sukurti nereikalingas didelis pradinis kapitalas *Paprastas likvidavimo procentas *Apmokestinamas vieną kartą individualiu pajamų mokesčiu – 15proc. *Savininkas yra savo verslo šeimininkas ir turi didelę veiksmų laisvę *Savininkas tegauna pajamas iš savo įmonės veiklos, todėl stiprus efektyvaus ūkininkavimo stimulas TRŪKUMAI: *Ribotos galimybės didinti kapitalą ir plėsti gamybos mąstą *Komercinei bankai dėl minėtos 1 punkto priežasties ir dėl dažnų jų bankroto vengia skirti didesnius kreditus *Savininkas už savo veiksmus ir veikla atsako kartu ir asmeniniu turtu *Savininkas pats atlieka visas valymo funkcijas todėl nebelieka vietos pasireikšti speciazacijai ir daliniai profisionalizmui Panašūs trūkumai ir privalumai ūkinės bendrijos (komandinė ir tikroji) Tikrieji naraia atsako visu savo turtu Komanditoriai atsako tik įnašu. Sanderius pasirašo tik tikrieji nariai, tačiau tokios organizacijos turi didesnę galimybę swurinkti didesnį kapitalą. Prieš bankus jos mažiaurizikingos, todėl daugiau šansų gauti kreditą (plėsti gamybos mąstą, didn’t specializacijos mąstą, prof. mąstą). Turint pakankamai lėšų atsiranda galimybių samdyti valdymo procesus. Tačiau visiems nariams dalyvaujant valdyme, galimos skirtingo nuomonės, kai iššaukia tam tikrus prieštaravimus, o tai trukdo spredimų efektyvumui: PVZ. JAV ūkinės bendrijos sudaro ~ 10% visų, bet gamina ir parduoda ~ 4% šalies prrodukcijos. Pasaulyje labiausiai gaminamos produkcijos apimties paplitusi forma – tai korporacinė akcinė nuosavybė,JAV akcinės bendrovės ~ 20% šalies įm, o gamina ~90% šalies produkcijos. Fiziniai ir juridiniai asmenys tampa kolekciniais akcijų savininkais, kurių didž. Privalumas tas, kad prieš kreditorius neatsako savo turtu, o atsako tiktai įnašu. Ši forma kuriama ir naudojama tada, kai reikia surengti didekį startinį kapitalą, arba padidinti esamą kapitalą. Tačiau visad susiduriama dėl pelno reinvestavimo. Kyla nesutarimai tarp akcinikų kurią dalį panaudoti verslui plėsti, o kurią dalį paskirstyti akcininkams, dividendų pavidalu. Stambūs akininkai pageidaujapelną panaudoti verslui plėsti, o smulkūs.akcininkai pelną nori pasiimti.. didnant reinvestavimą mažinamas sunteresumas pirkti akcijas, dėl ko kyla kapitalo kaupimo problemos. Tačiau AB privalumai nusveria trūkumus. Privalumai: 1. parduodant akcijas ar obligacijas įmanoma surengti didelį ir verslo plėtrai ir startinį kapitalą. Atsiranda galimybė pritraukri didelią fizinių asmenų gyventojų ūkio santaupas. 2. akcinių bendrovių sukauptas kapitalas turi žymiai didesnes galimybes jais pasinaudoti banko kreditu, nes yra mažiau rizikingas. 3. asmuo visada turi galimybę perskirstyti rizika įsigydamas skirtingu akcinių bendrovių vertybinius popierius. 4. akcininko teise nėra fksuoto konkrečiams asmenims visiems laikams ir dėl to turi teisę perduoti, perduoti , dovanoti kitam akcijas. 5. Dėl sukaupto kapitalo atsiranda galimybė samdyti proficialaus valdymo ir dalyko specialistus Trūkumai; 1. įstatiminiai abribojimai, kas sudaro kliūtis operatyviai spręsti kylančius verslo klausimus. 2. AB/UAB atsveria gana nemažas piknaudžiavimo galimybes. Savininkai yra ribotos turtinės atsakomybės: jie už savo veiklą atsako tik įneštu paėmimu, todėl nesąžiningi savininkai visada turi galimybę išvengti atsakomybės išleidžiant ar parduodant vert. popierius 3. kai kuriose šalyse (ir lietuvoje ) taikomas dvigubas AB ir UAB pelno apmokestinimas t.y. dvigubai apmokestinama to pelno dalis kuri skiriama akcininkams išmokėti dividendų pvidalu (kaip įmonių pelnas: kaip akcinikų asmeninės pajamos ) 4. Gan ženklus nuosavybės atotrūkis nuo valdymo ir ontrolės nes vidutiniai ir smulkūs akcininkai nadalyvauja aktyviai sprendžiant bendrovės veikols planus. 5. atsiranda didelės galimybės (ypač AB) pavirsti į stambias korporacijas (konsorcijumus) monopolijas. Įminių organizacinės formos (ypač monopolijas) riboja aktyvią kokurenciją, skatina monopolizmą, kas silpnina verslo ekonominį mechanizmą. Dėl monopolinės organozacijas veiklso susidaro priemonės ir sąlygos mažinti gaminamos produkcijos apimtį ir kartu didinti prekių kainą aukščiau už kokkurencinio lygio. Tai sukelia grėsmę vartotojo materialinai padėčiai, nes kyla prekių ir paslaugų kainos. (teigiamas ir neigiamas verslo mąstas įmonėje efektas) TARPTAUTINIAI KREDITINIAI SANTYKIAI Pagrindiniai tarptautiniai kreditų funkcija užsienio ekonomikos apyvartos proceso formavimas. Tarptautinį kreditą kitoms vallstybėms teikia 1.Valstybės 2.bankai 3.finansinės kredito organizacijos 4.pačios firmos ir bendrovės Tarptautinis kreditas dar vykdo ir skolinamojo kapitalo judėjimo specifines funkcijas: 1. perskirstyti skolinamąjį kapitalą tarp šalių 2. reguliuoja, cirkuliuoja kaštus tarptautinio atsiskaitymo sferoje 3. spartina kapitalo koncentraciją 4. kelia ekonomikos lygį valstybei ir jos ūkio subjektams, jei jos išsivystimo lygis žemesnis negu lyderių pagal taptautinio kredito šaltinį skiriamas vidinis ir išorinis užsienio prekybos kreditavimas ir finansavimas. Kuo arčiau prekė randasi realizacijos procesui, tuo tampa palankesnės skolininkui tarptautinio kredito sąlygos. (kreditavimą – reikia grąžinti; finansavima - nereikia) Pagal paskirtį skirimas: komercinis kreditas - tiesiogiai susijęs su užsienio prekyba ir paslaugomis Finiansinis kreditas panaudojamas kitiems tikslams ir jungiantis tiesiogiius kapitalinius judėjimus, kaip PVZ. Vertybinių popierių įsigijimas, investicinių objektų yatyba, užsienio įsiskolinimą ddengimą (tarptautinį mokėjimo balansą, valiutiniai investicijai ir pan.) finansai gali būti panaudoti ekonominiam kare. Tarpiniai kreditai skirti aptarnauti mišraus kapitalo prekių paslaugų vežimo formų kreditai skiriami: prekinius ir valiutinius Prekinį kreditą suteikia pagrindiniai eksportuotojai (išvežėjai) savo tiekėjams, o valiutinį kreditą komerciniai bankai. Dažniau valiutinį kreditą kaip vieno ir komercinio sandėrio sąlyga panaudojamas teikiant pagrindines gamybos priemones, įrenginius, kredituoti vietines sąnaudas, rengti produktus importinio įrengimo pagrindais. Pagal paskolos valiutą tarptautiniai kreditai skiriami: šalies skolintojo arba šalies kreditoriaus valiuta. Gali būti paskolos teikiama ir trečios šalies valiuta, jei to reikalauja aplinkybės. Pagal terminus kreditai gali būti: - trumpalaikiai (iki 1 metų) - vidutiniai (nuo 1m iki 5m) - ilgalaikiai (daugiau negu 5m) Trumpalaikiai kreditai naudojami užsienio organizacijoms atsiskaitant, bei tarptautinėje mokėjimo apyvartoje. Jei jie pratęsemi ilgiau nei 1 m. tampa vidutiniai arba ilgaaikiai. *investicijoms ir renovacijoms statinių, vykdomų objektų, ir aptarnauja kartu apie 80% mašinų techniniu modernių gamybos priemonių komplektuojamų įrenginių eksportą, stambius projektus, mokslinio tyrimo darbus, naujos technikos diegimą. Užtikrinamumo prasme tarptautinis kreditas skiriamas į garantuotą kreditą ir blankų kreditą. Kreditai paprastai kreditą paprastai garantuoja prekės komerciniai dokumentai, vertybiniai popieriai, nekilnojamas turtas ir kitos materialios ir nematerialios vertybės. Prekės užstatas gauti kreditą būna 3 formų : 1- tvirtas užstatas, kaip prekių masė užstatoma bankui 2- prekės užstatas apyvartoje, kaip prekių likutis įskaitoma į atitinkamą sumą 3- prekės užstatasperdirbime, kai iš užstatytos prekės galima pagaminti dirbinius. Blanko kreditas išduodamas pagal skolininkų įsipareigojimus, padengti jį per atitinkamą laikotarpį. Paparastai šio kridito dokumentų tarnauja solo-excelis su vieno skolininko parašu. Tarptautiniai kreditiniai santykiai - tai dar viena ekonominė drama. Dabartiniu metu didėja obligacinių paskolų (vertybinių popierių) reikšmė, kaip ilgalaikių lėšų pritraukimo forma iš tarptautinio ir nacionalinio kapitalo rinkų. Praktikoje naudojamas skirtingų obligacinių paskolų rūšys, tačiau dominuoja tarptautinės obligacijų paskolos. Taip pat internacionaliniai dalyviai eurorinkoje gali išleisti trečios šalies valiutą. Dažniausiai pasitaikantis terminas nuo 3 iki 15m. Dabartiniu metu plinta konvertuojamas (keičiamas) obligacijos, kurios prie tam tikrų sąlygų galima keisti į kompanijos – skolininkės akcijas pagal iš anksto nustatytą kursą. Išsivysčiusiose ES šalyse gana plačiai naudojamos obligacijos su „variantu“ t.y. su atskiru dokumentu, suteikiančiu jos savininkui teisę nustatytu laiku pirkti akcijas pagal fiksuotą jų kursą. Prie tokių priklauso ir obligacijos su „aukso variantu“, kuris suteikia investitoriui (iš kurio ateina) nusipirkti auksą nekintančia kaina, nepriklausomai nuo rinkos koninktūros (įvairovė, sudėtis) Plinta nauji finansiniai instrumentai, jiems priklauso taip pat euromatas. Tai trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasižadėjimai, su plaukiančia palūkanų norma reguliariu garantijos atnaujinimu. Tarp rumpalikių finansinių instrumentų vyrauja eurokomerciniai vertybiniai popieriai. Taip pat privačių firmų pasižadėjimai, išleidžiami 3-6mėn. Su nedidele marža (rentabilumas) (visos įplaukos- išlaidos). Spartus kredito augimas vertinamas dvejopai. Iš vienos pusės kreditai teigiamai veikia pasaulinį ūkį, didina tarptautinį ekonominį ryšio efektyvumą. Tačiau, iš kitos pusės, spartus kapitalo judėjimas gali o ir praktikoje netgi dažnai pažeidžia atskirų šslių mokėjimo blansą (ypač ekonomiškai stipresnių). Didina valiutų kursų svyravimą ir atskirų šalių įsiskolinimą. Kredito suteikimo požiūriu skiriami: 1. grynieji, kurie įrašomi į skolininko sąskaitą tolimesnei jo despozicijai 2. Akceptiniai kreditai – įrašas (vertybiniai pop., vekseliai) 3. depozitiniai sertifikatai 4. obligacinės paskolos (skola vertybiniais popieriais) pagal tai, kas tampa keditoriumi kreditai gali būti: 1. privatūs (skiriami firmų, bankų, brokerių, finansų maklerių) 2. Vyriausybiniai. Paskolos gali būti kredituojamos su valstybės vyriausybės garantijomis. 3. Mišrus, kuriuose dalyvauja privačios įmonės ir valstybė (vyriausybė) 4. Grynai valstybinai 5. tarptautinių ir regionalių valiutos kreditų ir finansinių organizacijų kreditai. Firmos kreditas _ tai paskola suteikiama firmos, paprastai vienos eksportuojančios šalies kitos šalies importuojančiai šaliai. Tam, kad būtų nukeltas mokėjimo terminas. Vekselinis kreditas, tai toks kreditas kai eksportuotojas sudaręs prekės pardavimo sutartį pateikia perdavimo importuotojui ir kuris gavęs komercinius dokumentus jį akceptuoja (patvirtina), t.y. sutinka apmokėti jame nurodytą sumą nurodytu laiku, nustatytoje vietoje. Firmos kredito atmaina gali būti pirkėjo avansas, pirkėjas paprastai moka tiekėjui nuo 10% iki 15%. Kartais avansas siekia ir 30-33% prekės vertės. Be to, firmos kreditą be pirkėjo ir pardavėjo gali dalyvauti ir trečios asmuo – komercinis bankas. Bankai suteikia: 1. eksporto kreditus 2. finansinius kreditus 3. valiutinius kreditus Eksporto kreditas – tai kreditas duotas banko šalies eksporterio bankui, kad jis kredituotų importuojančią šalį prekių kreditavimu. Finansinis kreditas – palankesnis sudaro galimybę pirkti prekes bet kurioje rinkoje Valiutinis kreditas – dažniausiai yra nesusijęs su prekių kreditu ir skirtas dengti užsienio įsipareigojimus (skolai) išlaikyti valiutinį kursą, papildyti sąskaitas užsienyje. Ypatinga tarptautino kredito forma yra akcijų, obligacijų ir kt. Vertybinių popierių emisija tarptautinio kapitalo rinkoje. Čia svarbų vaidmenį vaidina komerciniai bankai , tampantys tarpininkai tarp skolininkų ir tiesioginių kreditorių, investitorių įdedančias savo lėšas į vertybinius popierius. Bene labiausiai šiuometu paplitusi finansinio kreditavimo rūšis sindibikuoti (bendri eurokreditoriai) kurių šaltins yra euro valiutos rinkos resursai. Euro kreditai gali būti suteikiami jau net 5 – 10 metų, ši kredito rūšis pasižymi tuo , kad palūkanų norma nefiksuojama visam kredito laikotarpiui, o peržiurima reguliariai kas 3-6 mėn. Atsivelgiant į skointų lėšų vertės kitimą tarptautinėje pinigų rinkoje. Palūkanų norma prie šių sąkygų susideda iš dviejų dalių : • bazinės normos • maržos (rentabilumo – tai yra skirtumo tarp pirkėjo kainos ir pardavėjo kainos perkant vertybinius popierius.) Bazė imama palūkanų norma pagal 3-6 mėn. palūkanų norma. Tarpbankininkų atitinka dažniausiai Londono banke nustačiusi taip vadinama „libor“. Marža priklauso nuo skolintojo kreditavimo galimybių ir rinkos kanjetūroje (įvairovė) ir gali svyruoti nuo 1,25% iki 2% (mūsų bankuose ~3% ) Į kredito vertę taip pat įeina įvairios komisinės išlaidos. Dabartiniu metu didėja obligacijų reikšmė kaip ilgaliakių lėšų pritraukimo forma iš taptautinio ir nacionalinio kapitalo rinkų. Praktikoje naudojamas skirtingų obligacijos pakolų rūšys, tačiau dominuoja tarptautinės obligacinės paskolos. Taip pat internacionaliniai dalyviai eurorinkoje gali emituoti 3 šalies valiuta. Dažniausiai pasitaikomas kreditas nuo 3 iki 5 metų. Dabartiniu metu plinta konvertuojamos obligacijos, kurios prie tam tikrų sąlugų galima keisti į kompanijos – skolininkės akijas pagal iš anksto numatytą kursą. Išsivysčiusiose ES šalyse gana plačiai naudojamas obligacijos su „variantu“ suteikiančiu jos savininkui teisę nustatytu laiku pirkti akcijas pagal fiksuotą jų kursą. Prie tokių priklauso ir obligacijos su „aukso variantu“, kuri suteikia investitoriui nusipirkti auksą nekintančia kaina, neprklausomai nuo rinkos konjuktūros. Plinta nauji finansiniai instrumentai. Jiems priklauso euronotos – tai trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasižadėjimu su plaukiančia palūkanų norma ir reguliariu garantijų atnaujinimu. Tarp trumpalaikių finansinių instrumentų dominuoja eurokomercinia vertybiniai popieriai, tai privačių firmų pasižadėjimai išleidžiami 3-6mėn su nedidele marža (pasižadėjimai tai vekseliai) Spartus tarptautinių kreditų augimas vertinams dvejopai. Kreditai teigiamia veikia pasaulinį ūkį, didina tarptautinį ekonominį ryšių efektyvumą, tačiau iš kitos pusės spartus kapitalo judėjimas gali o praktikoje netgi dažnai pažeidžia atskirų šalių mokėjimo balansą (ypač ekonomiškai silpnesnių), didina valiutų kursų svyravimą ir atskirų šalių įsiskolinimą (silpnesnių). Įmonės vadovavimo būdai Įmonės veikla dažnai priklauso kaip jai vadovaujama. Praktika rodo, kad bendros įmonės veiklos efektyvumas dažnai priklauso nuo veiksmų susijusių su vadovo elgesiu. Amerikiečių tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai naudojami du pagrindiniai vadovavimo stiliai: 1) autoritarinis 2) demokratinis 3) vadovas priima sprendimą ir paaiškina, bet ir pasiteirauja pavaldinių nuomonės 4) vadovas priima sprendimą ir paaiškina, teiraujasi pavaldinių nuomonės ir gilėja demokratijos procesas, nes prašo jį papildyti 5) vadovas nusako problemos esmę, išklausinėja kokie bus pasiūlymai jo sprendimui ir juos išklausęs bei išanalizavęs priima sprendimą. 6) Vadovas pateikia problemą ir prašo pavaldinių priimti keletą sprendimo variantų pasilikdamas sau teisę pasirinkti jam tinkantį variantą ir jį patvirtinti 7) Vadovas pateikia problemą ir priima valdymo grupės sprendimo variantą Europoje paplitę Pareto (it. matematikas) ir Emrinhanerio (JAV prezidentas) vadovavimo principai. Šie principai dažnai vadinami koncentruotos įtampos efektai. Esmė jų yra tame, kad koncentruotas dėmesys suteiktas gyvybiškai svarbiausiai veiklai. Remiantis šiuo principu susiformuoja 20/80% taisyklė, ta yra vadovas arba vadovaujanti grupė 20% savo darbo laiko turi skirti gyvybiškai svarbiausioms įmonės problemoms spręsti. Jeigu mes sėkmingai per tuos 20% laiko gyvybiškai svarbiausioms problemoms išspręsti, tai mes pasieksime 80% rezultato. Vekselių reikšmė versle ir finansuose Kadangi vekseliai (viena iš vertybinių popierių rūšių) naudojami ne tik vienos valstybės viduje bet ir tarptautnėje prekybije, pasaulyje žinomas dvi vekselių teisės kryptys: 1. Ženevos konvencija 2. Anglų- amerikiečių grupė. Ženevos konvencija dėl įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (1930m pasirašyta) kurį pasirašė daugelis Europos, Lotynų Amerikos, kai kurios Azijos šalys (Japonija). Anglų – ameikiečių grupių valstybės yra Anglija, JAV, Kanada Australija, Indija, Izraelis ir daugelis buvusių Anglijos kolonijos šalių. Lietuva prie Ženevos konvencijos prisijungė 1938 m. Ir tuo įteisino savo vekselį kitose šalyse. Prisijungimas prie Ženevos konvencijos atnaujintas 1992m. Aukščiausiai tarybai (Atstatomajam Seimui) pratęsus senojo vekselio įstatymą naujos redakcijos galiojimą, tačiau pasaulyje Lietuvos vekseliai mažai vertingi ir menkai pripažįstami dėl iš pirmo žvilgsnio tokių paprastų priežaščių: • vidaus rinkai skirti vekselių blankai yra išspausdinti (padarytos tam tikros išlaidos), bet jau metų metais guli komercinių bankų saugyklose beveik nenaudojami. • Dažnai nenaudojami vekselių blankai dėl to, kad neįpratę jais naudotis (nors tėvai ir proseneliai jais aktyviai naudojosi) neįvertinami jų svarbos ir todėl nėra užsuktas jų veikimo mechanizmas. Vekseliai – tai skolos raštas. Tačiau dabartinis vekselis tai griežtos formos dokumentas, kuriame įrašyta besąlygiškas pasižadėjimas nustatytu laiku nustatytoje vietoje grąžinti skolą. Jo įforminimas griežtai reglamentuotas. Jis turi žymesnį mokestį. Žyminis mokestis 0,25% nuo vekselio nominalo. Šis mokestis sumokamas valstybei įsigijant vekselio blanką. Pagal atsiskaitymo pobūdį vekseliai yra skiriami : 1) paprastuosius (solo) vekseli7 dav4jas veksel. gav. (davėjas, gavėjas/// skolinasi) Jų esmė yra ta, kad vekselio davėjas pats įsipareigoja vekselio gavėjui laiku grąžinti skolą 2)Įsakomieji vekseliai vekselio davėjas vekselio gavėjas trečiasis kontraagentas (komerc. bankas) Įsakomasis vekselis pasižymi tuo,kad vekselio davėjas grąžinti skolą įsipareigoja trečiajam asmeniui, dažniausiai komerc. Banką. Nors vekselyje yra nenurodytas konkretus gavėjas, tačiau tai netrukdo šio valstybinio popierio perduoti kitiems asmenims (indosavimo procesas), o jį parduodantis asmuo – indosantas). Indosaimo (perdavimo ) sk. Neribojamas 1) vekselį išrašęs asmuo besąlygiškai sutartu laiku privalo grąžinti skolą. 2) Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą vekselis gali būti garantuotas (laiduotas) ir tokiu atveju laidavusius asmuo atsako savo turtu. 3) Pagal mūsų įstatymus skola gali būti grąžinta trečiuoju asmeniu. 4) Gali būti indosuotas daug kartų 5) Kredito įstaigos gali prieš laiką išpirkti vekselį tuo jį diskontuodama 6) Nereikai iš karto sukaupti grynų arba pervedamų pinigų didelių sumų. Lietuvos bankas savo normatyviniais dokumentais siūlo vekselius vartoti tada : 1) atsiskaitant už prekes , paslaugas, darbus kai sutartam laikui atidedami mokėjimo terminai 2) išduodamas paskoloms grąžinti 3) teigti bankų paskolas įkeičiant ūkio subjektų turimus vekselius, kas padeda išplėsti ir hipotekos procesą. 4) Vekseliais galima organizuoti ir indelių priėmimą. 5) Taip pat vykdyti iždovekselių emitavimą kas pažangiau už obligacijų leidimą. 6) Gyventojai galėtų atsiskaityti už komunalines ar kitas paslaugas 7) Jei bankai vietoj indėlių sutarčių išdavinėtu vekselius, tai jam (bankui) bankrutuojant, indėlininkai galėtų atsiimti bent jau dalį lėšų pardavę vekselį kitiems bankams , kurie turi žymiai didesnių galimybių atsiimti skolas negu kad paskirti administratorių. 8) Atsiranda galimybė padėti išspręsti energetinę krizę. Vekselių surašymas: Vekselyje turi b8ti numatyti (privaloma)tokie rekvizitai: 1. būtinas žodis „vekselis“ 2. besąlygiškas pavedimas (įsakomajame vekselyje) arba basąlygiškas įsipareigojimas (paprastajame vekselyje) sumokėti sumą. 3. mokėjimo laikas 4. mokėjimo vieta 5. kam ir kieno įsakymu turi būti sumokėta 6. išrašymo data ir vieta 7. vekselio davėjo parašas Lietuvos respublikos vekselio įstatymas numato keturis galimų mokėjimo terminus: 1. apmokėjimas pateikus vekselį. Šiuo atveju nėra būtina nurodyti konkrečią mokėjimo datą. Vekselis apmokamas tik jį pateikus, o jį būtina pateikti per metus nuo jo išrašymo datos (reglamentuota įstatymo) 2. per tam tikrą laiką nuo jo pateikimo. Nederinama konkreti mokėjimo data, tačiau nustatomas po kiek dienų po vekselio pateikimo turės būti gražinta skola. Vekselio gavėjas apmokėjimui taip pat turi pateikti per metus nuo išrašymo datos 3. per tam tikrą laiką nuo vekselio išrašymo datos. Išrašant vekselį tiksliai nustatomas mokėjimo terminas. Pagal įstatymą jis gali būti nustatytas dienomis, sav., mėn. Tarkim vekselis išrašytas kovo 12 d. 60 dienų, vadinasi mokėjimas turi būti įvykdytas (vekselį turi grąžinti apmokėti iki gegužės 11d.) 4. esant šiam mokėjimo būdui nurodoma tiksli mokėjimo data. Šis mokėjimo būdas vakaruose yra pats populiariausias, o tiksliai nustatyti vekselio galiojimą būdą reikia tam, kad galėtume tikslaia apskaičiuoti palūkanas už skolą. Šio tipo vekseliai dar vadinami vekseliais su sukauptomis palūkanomis. Tais atvejais kai vekselį numatoma apmokėti tik jį pateikus arba per tam tikrą laiką nuo pateikimo datos. Sutarta metinė palūkanų norma įrašoma atskirai. Tokio tipo vekseliai vadinami vekseliai su kaupiamosiomis palūkanomis. Vekseliai dar skirstomi į iždo ir komercinius vekselius. Iždas – tai vyriausybės įstaiga, atsakinga už vyriausybės finansų valdymą, išlaidų planų įvairioms valstybės ministerijoms sudarymą ir vidaus įplaukų, akcizo, muitų mokesčių surinkimo priežiūrų. Iždovekseliai – tai valstybės vertybiniai popieriai išleidžiami per ataskaitinį laikotarpį. Tai yra trumpalaikė valstybės iždo skola. Šių vekselių pirkėjai (dažniausiai komerc. bankai) skolina valstybei pinigus, o jų mokėjimo terminai 3/6 / 12mėn. Komerciniai bankai laiko iždovekselius kaip savo atsargų – aktyvų dalį Komerciniai vekseliai skiriami į dvi rūšis : 1. akcinės bendrovės, išleistas trupalaikis skolos pasižadėjimo raštas be garantijų 2. komercinis vekselis padengtas prekėmis. Tai yra vekselis patvirtinantis gautą kreditą, kuris padengia vekselį įkeistomis prekėmis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!