Vegetarinė mityba, jos privalumai bei trūkumai

Pagal "Tarptautinių žodžių žodyną" vegetarizmas - maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras [ angl. vegetarian < lot. vegetarius - augalinis] - žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos.
Pagal mitybos būdą vegetarizmas skirstomas į griežtą ir pusiau griežtą (kituose rašytiniuose šaltiniuose tai vadinama visišku (tikru) ir daliniu vegetarizmu). Griežtas vegetarizmas - kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų ir pusiau griežtas - kai nevartojama tik mėsos.
Pagal motyvaciją vegetarizmas skirstomas į etinį, fiziologinį ir dietinį. Etinis - iš gailesčio gyvūnams, fiziologinis - esą žmogaus virškinimo sistema pritaikyta vegetariškam maistui, dietinis - sveikatos sumetimais - norint išvengti tam tikrų ligų, sustabdyti jų progresavimą, gydymui dietoterapija.
Veganai – griežtas (visiškas) vegetaras – nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus.
Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. 19 a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių - meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.
Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių trumpas žarnynas greičiau šalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo vien laikinas augalinio pakaitalas.
Švedų ir vokiečių mokslininkai tyrimais paneigė įsigalėjusią nuomonę, kad augalinio maisto baltymai esą menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos 8 amino rūgštys. Augaluose yra daugiau maistinės energijos negu mėsoje ir kt. gyvūniniuose produktuose.
Šią temą pasirinkau, nes vegetarizmas yra aktuali tema man pačiai. Norėjau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!