Vasario santykis su moterimis

Vasario santykis su moterimis • Individuacijos santykis labai svarbus. Moteriškumas skatina Vasario motyvaciją. Dar būdamas poetas -individualistas Vasaris grožį pirmiausia patiria pamatęs nuogą moters kūną ( Vergės nelaisvėje paveikslą): ,,Tai buvo pirma Vasario pamoka apie moteries kūno grožį". Bet superego greitai ima slopinti šį impulsą:<...> per išpažintį jis prisipažino dvasios tėvui ,, nesaugojęs akių, žiūrėjęs nepadorių paveikslėlių". • Šis paveikslas darė itin svarbų įspūdį. Kūnas - gražus. Tai modernios visuomenės bruožas. Tai estetinė patirtis. Bažnyčia moko bjaurėtis nuogu kūnu. Superego ( bažnyčios mokymai) verčia bjaurėtis nuogu kūnu, todėl reikia slopinti šį įdomumą. Labai svarbus parašymas kabutėse, jaučiama pasakotojo ironija -jaunas, normalus žmogus turi bjaurėtis tuo, kas natūralu, gražu. • Šis slopinimas išsiveržia jo šventimų metu: <...> Bet ,,vergė" iš V. nesitraukė. <...> Jis visas savo mintis ir žvilgsnį kreipė į dvasios tėvą, bet ,,vergės" liemuo neišnyko. Ir juo labiau jis stengėsi ja nusikratyti, juo ji darėsi ryškesnė." Tai pasąmonės pareiškimas, kad tavo gyvenimas yra ne kunigo, bet kūrėjo. Jeigu tu slopini kūną, tai jis tave persekios (K.G. Jungas). V. bando išsižadėti to, kas jam gražu - kūno. Tai prasiveržia netinkamiausiu metu - per įšventinimą į kunigus. • Natūralu, kad vaikas, augęs visuomenėje, kurioje jausmus demonstruoti nėra įprasta, atvirumo baiminasi ir gėdijasi. Tad net ir pirmos realios meters -Liucės - keliamas vidinio jaudulio ir malonaus svaigulio pojūtis yra cenzūruojamas: ,,Liucė pagavo jo ranką ir ne tiek naudojosi jo pagalba, kiek išdykavo ir kliudė kopti.<...> Niekas į juodu nekreipė dėmesio, nes nebuvo nė vieno nuskriausto ir nepatenkinto." V. jaučia, kad šis susikibimas jam malonus, intymus, geras. • Vasaris paspaudė jos ranką ir susitiko su jos liūdnu, beveik rūpestingu žvilgsniu<...> ,,Būk tamsta kunigu, tamsta būsi geras kunigas". Atsisveikinama formaliai, dalykiškai, be jokios erotikos ar moteriško žavesio. • Po atsisveikinimo su Liuce akivaizdu, kad Vasaris,kaip tipiškas kolektyvinės bendruomenės narys, gėdijasi kūno. Griežta kaimo moralės ir bažnyčios kontrolė sukūrė stiprū superego, todėl jo sąmonė pripažįsta tik platonišką santykį su moterimi. Siekdamas suderinti dorovę ir geismą, jis kuria saugų moteriškumo vaizdinį į Katedros Nepažįstamąją. • ,,Vasarį pagavo svajinga nuotaika. Rodėsi jam, kad jis suka aplinkui aukšta siena aptvertą seminarijos sodą, kad eina ir eina vis pirmyn į tą balzganą melsvumą nežinomu, nesibaigiančiu keliu. Nušvitusiu veidu ir klaidžiojančiu lūpose šypsniu, jis ne tik svajojo, bet ir išgyveno vieną savo skurdžios jaunystės pasaką. Ir rodosi jam, kad iš ano krašto priešais jį ateina toji Nepažįstamoji, Neregėtoji, kurios prisiartinimą jis taip gyvai jaučia". • Svajingumas, tobulumas, medityvumas primena romantinę filososiją. Šis idealas yra daug saugesnis, nes aš jį galiu apmąstyti, apsvajoti. Mergelė MARIJA įkūnijatobulą moteriškumą. Nepažįstamoji įkūnija tobulą moteriškumą. Sirenė - graikiškoji būtybė, kuri suvilioja vyrus( vergė ir baronienė). V. bando šdiegti Marijos archetipą, bando įtikinti save, kad jam nereikia žemiškų moterų, todėl Nepažįstamoji yra tobulos moters pavyzdys. • Vis dėlto idealizuotas moters paveikslas neilgai gali palaikyti vidinę gyvybę. Gniaužiama aistra aistra neatlaiko superego kontrolės ir savikontrolė padeda kurti vidinio nepasitenkinimo būseną.Atsiranda mirties instinkto apraiškos: savęs niekinimas ir žeminimas, t.y. simbolinis savęs žudymas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!