grupės draugų vardų reikšmės.
7.......................................................................................................vardų pasirinkimo motyvai.
8.......................................................................................................apie lietuvių asmenvardžių tyrimus.
9.......................................................................................................išvados.
10......................................................................................................naudota literatūra.
Etimologija (graikiškai étymos – tikras, esminis + lógos – žodis, mokslas) – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą. Etimologija apima žodžių darybą (pvz: beržas > beržinis), formos keitimus, fonetinius procesus (pvz: lie. Š dėsningai atsirado iš ide. K‘ ) ir reikšmės kitimą (pvž. Šauti reiškė ‚greit pajudinti, mesti‘). Žodžiai gali būti kilę iš savos kalbos ir jų ankstyvesnių stadijų, tada kalbama apie paveldėtą leksiką. Kiti buvo paskolinti iš svetimų kalbų ir pritaikyti saviems reikalams, įprastai fonetikai. Vėl kiti kuriami dirbtinai – terminologiniams reikalams.
Norint nustatyti žodžio raida yra naudinga turėti duomenų iš senesnių šaltinių arba iš sustabarėjusių tekstų, pvz., liaudies dainose, pasakose. Pagrindiniai metodai yra vidinė rekonstrukcija ir palyginimas su giminingomis kalbomis. Ankščiausią išeities taškų retai kada galima rasti, dėl priešistorinių laikų duomenų stokos. Etimologijos dažnai lieka sąlyginėmis.
Vardas – nepaveldimas asmenvardis, skiriantis žmogų siaurame rate ar šeimoje. Vardas sudaro antroponimijos dalį, jis yra duodamas tik gimusiam vaikui. Kai kada žmogus turi du vardus. Taip neretai būna jei tėvai pageidauja jų religinės bendruomenės nepripažįstamo vardo (pavyzdžiui, Laima Marija, Audrius Jonas ir pan). Neretai ir oficialiuose dokumentuose įrašomi abu vardai.
XIII–XV a. Lietuvoje žmonės vadinosi vien vardais. Nuo XIV a. Pradėjo rastis prievardžiai – apibūdinamieji žodžiai, vėliau išsirutulioję į pavardes. Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: lietuviškos kilmės (senieji ir vėlesnieji), krikščioniškieji, krikščionybės laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai, ir naujieji skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio kalbų.
Lietuvos vardų statistika
Vardų reikšmės
Lietuvoje rekomenduotina vadinti vaikus lietuviškos kilmės vardais, taip pat lietuviškais lotynų, graikų, hebrajų kalbų kilmės vardais. Renkantis svetimos kilmės vardą, patartina pasirinkti lietuvišką variantą. Pvz. Dovydas, o ne Davidas (rusų) ar Deividas (anglų); Jurgis, o ne Georgas (rusų) ar Džordžas (anglų).
Vardai paprastai įvardija tam tikrą žmogaus savybę. Dažnai ta savybė teigiama. Vyrams parenkami drąsą, garbę įvardijantys vardai. Pvz.: Valdas (germ.) – „valdantysis“, Mindaugas (liet.) – „minimas daugelio“, Eugenijus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!