Grožinis stilius

◦ veiksmažodžio laikų dažnumas
◦ veiksmažodžio nuosakos dažnumas
Išvados
Įvadas
Pirmojoje darbo dalyje remiantis K.Župerka, A.Bitiniene, J.Pikčilingiu apžvelgiamas grožinis stilius, išskiriamos svarbiausios jo stilistinės ypatybės, šiek tiek dėmesio skiriama buitiniam stiliui. Antrojoje darbo dalyje remiantis A.Bitinienės straipsniu ,,Grožinio stiliaus prozos tekstų tiesioginės kalbos sakinio ilgis ir struktūra“ aptariama grožinio stiliaus autorinės ir neautorinės kalbos sintaksinė struktūra. Daugiausia dėmesio skiriama morfologinei grožinio stiliaus tiesioginės kalbos struktūrai. Čia lyginami J.Baltušio tiesioginės kalbos duomenys su A.Bitinienės grožinio stiliaus duomenimis, pateiktais monografijoje ,,Funkciniai stiliai : sakinio ilgis ir struktūra“.
Grožinio stiliaus charakteristika
K. Župerka ,,Stilistikoje“ rašo, kad reiškinys, vadinamas grožiniu stiliumi, priklauso ir bendrinės kalbos, ir meno, ir estetinei sistemai. Pagrindinė grožinio stiliaus vartojimo sfera yra grožinė literatūra. A.Bitinienė savo monografijoje ,,Funkciniai stiliai : sakinio ilgis ir struktūra“ rašo, kad grožinio stiliaus tekstuose kuriamas pasaulis yra kitoks negu visuomenėje priimta realaus pasaulio samprata. Tokie tekstai sudaro priešpriešą tekstams, kurių paskirtis – suteikti žinių apie realųjį pasaulį. Grožinės literatūros tekstai neturi tikslo perteikti žinias ar autoriaus poziciją, daryti poveikį kalbinei veiklai. K.Župerka teigia, kad šio stiliaus apraiškų esama ir kai kuriose kitose kalbos sferose : publicistikoje, retorikoje, pasitaiko buitinėje kalboje, mokslo darbuose. Juo reiškiamą turinį sunku apibrėžti. Menas, teigia K. Župerka, aukščiausia žmogaus veiklos rūšis, ir grožinėje literatūroje kalba atlieka estetinę funkciją. Paprastai ji eina kartu su komunikatyvine, ekspresine, apeliatyvine funkcijomis. J. Pikčilingis ,,Lietuvių kalbos stilistikoje“ ( 1 d. ) pabrėžia, kad grožinis stilius nėra vienalytis : jį sudaro keli postiliai – romanas, drama, eilėraštis arba dvi vadinamosios atmainos – poezija ir proza. Taip pat šis autorius atkreipia dėmesį, jog kiekviename literatūros meno kūrinio sakinyje įkūnijamas dvejopas turinys – loginis ir emocinis, o kiekvienas literatūros vaizdas suvokiamas kaip minties ir jausmo sintezė. Todėl labai ryškus meninės kalbos požymis – emocingumas, vaizdingumas.
K. Župerka išskiria šias svarbiausias grožinės literatūros stilistines ypatybes :
• Individualumas. Lingvistinei stilistikai svarbiausia ne rašytojo stiliaus savitumas, o grožinio stiliaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!