Kalbos ir kalbininkų samprata seniau ir šiuolaikinėje visuomenėje

Šio darbo tikslas- išsiaiškinti, kokia yra kalbos ir kalbininkų padėtis šiuolaikinėje visuomenėje, kaip į šiuos du dalykus žiūrima.
Darbo uždaviniai: 1) išsiaiškinti, kada Lietuvoje susiformavo kalbotyros mokslas;
2) kokia yra socialinė lietuvių kalbos raidos istorija;
3) išsiaiškinti, kas yra kalbos norma, kokie buvo bendrinės kalbos norminimo kriterijai XIX a. ir dabar;
4) ištirti, ką šiandien lietuviai mano apie savo kalbą ir kalbininkus;
5) padaryti išvadas.
Darbo metodas- aprašomasis- analizuojamasis, nes surinkta informacija bus analizuojama, gilinamasi į tai, kodėl susidarė toks požiūris į kalbą ir kalbininkus.
1. Lietuvių bendrinės kalbos raida
Lietuvių bendrinės kalbos raida įvairiais jos gyvavimo laikotarpiais buvo ganėtinai skirtinga, patyrė daug sunkumų, kuriuos lėmė įvairios istorinės aplinkybės.
1.1. Lietuvių bendrinės kalbos susiformavimas, jos plėtotė
Lietuvoje dar nuo XIX amžiaus pradžios, kai buvo sukurta lyginamoji kalbotyra ir išgarsintas stebėtinas lietuvių kalbos panašumas į sanskritą, ja imta didžiuotis kaip seniausia gyvąja indoeuropiečių kalba. Ir šiandien neretas lietuvis suvokia savo tautybę gana lingvistiškai, todėl visai nekeista, kad mėgsta didžiuotis prancūzų lingvisto Antoine Meillet posakiu, jog kiekvienas, norintis išgirsti, kaip kalbėjo indoeuropiečiai, turi važiuoti pasiklausyti lietuvio valstiečio. Lietuvoje tebevertinama XIX amžiuje įsisąmoninta vertybė – senesnė kalba geresnė. Lingvistas pasakytų, kad lietuvių kalba turi daug mažai pakitusių indoeuropiečių prokalbės morfologijos bruožų. Paprasčiau tariant, lietuvių gramatika yra senoviška.
Kitokia socialinė lietuvių kalbos istorija. Jos duomenys rodo, kad Viduramžių Lietuvos valdovai ir didikai šnekėjo lietuviškai, tačiau kad Renesanso metu savo kalbą jie pakeitė lenkų kalba. Pagrindinė kultūros kalba Lietuvoje pamažu tapo lenkų kalba. Ir dėl to kartais lietuviai labiau linksta didžiuotis savo senaisiais valdovais, kalbėjusiais lietuviškai, bet atsainiai žiūrėti į tuos lietuvius, kurie įvairiais amžiais tos kalbos nemokėjo. Europos kalbų istorijas skiriant į dominuojančių ir dominuojamų kalbų, lietuvių skirtina prie antrųjų. Dominuojamos kalbos dėl nepakankamų kultūrinių jėgų dažnai turėjo laukti tautų pavasario XIX amžiuje (bulgarų, kroatų, lietuvių, slovakų). Tad tarminis pagrindas bendrinei lietuvių kalbai Lietuvoje pasirinktas gana vėlai, antrojoje XIX amžiaus pusėje, tik nuo tada ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!