Kalba yra pagrindinis žmonių bendravimo ir tarpusavio susižinojimo įrankis, taip pat ir svarbiausioji minčių reiškimo priemonė. Ja reiškiamos ne tik paprastos , kasdienės mintys, bet ir sudėtingiausios mokslinės ( filosofinės, techninės, estetinės ir kt. ) sąvokos. Apskrita nėra tokios žmogaus gyvenimo ir veiklos srities, kur nebūtų reikalinga kalba.
Tenkindama įvairius visuomenės poreikius, kalba nestovi vietoje : ji istorijos raidoje nuolat kinta, šlifuojasi, tobulėja. Kiekviena nauja žmonių karta, paveldėdama anksčiau buvusios kartos kalbą, įneša į ją ir šį tą nauja ( tačiau išlaikomi ir ankstesnieji kalbos elementai ).
Kadangi kalba vienos žmonių kartos yra perimama iš kitos, ji yra daugelio epochų kūrinys. Kalboje atsispindi ja kalbančios visuomenės gyvenimas, praeitis ; todėl atsirado žmonių, kurie tyrinėjo kalbą.
Lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas siejamas su vokiečių lingvisto FRANCO BOPO ( 1791-1867 )vardu. 1816m. jis paskelbė darbą apie sanskrito asmenavimo sistemą, palygintą su graikų, lotynų, persų ir germanų kalbų sistemomis. Palyginęs minėtų kalbų galūnes , išaiškino, kad toms kalboms būdingas ne tik atskirų gramatikos reiškinių, bet ir visos gramatinės sistemos panašumas. Be to, jis mėgino atstatyti, rekonstruoti seniausią, pirminį tų kalbų veiksmažodžių galūnių pavidalą, o tai jau buvo naujo – lyginamojo istorinio – metodo esminis bruožas.
Nors F. Bopui priskiriamas lyginamosios-istorinės kalbotyros pradininko titulas, tačiau prie jos kūrimo daug prisidėjo taip pat danas RASMUSAS RASKAS (1787-1832), vokietis JAKOBAS GRIMAS (1785-1863), rusas ALEKSANDRAS VOSTOKAS (1781-1864), kurie maždaug tuo pačiu metu ir nepriklausomai vienas nuo kito tyrė atskiras kalbų grupes (germanų, slavų). R. Raskas 1818m. išleido studiją apie islandų kalbą, J.Grimas 1819m. paskelbė savo lyginamosios germanų kalbų gramatikos “Deutsche Grammatik” I tomą, o A. Vostokovas 1820m. išspausdino samprotavimus apie slavų kalbas. Visi šie lingvistai dažniausiai ir laikomi lyginamosios istorinės kalbotyros ir lyginamojo istorinio metodo kūrėjais.
Kalbą imta traktuoti kaip istoriškai kintantį visuomenės reiškinį. Buvo pripažintas kalbos istoriškumo požymis. Atskleista tam tikrų kalbų genetinė giminystė ir stengtasi atstatyti bendro jų kilmės pagrindo –...
Šį darbą sudaro 1145 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!