Finų kalbos. Finų kalbų santykis su baltų kalbomis

Pasaulyje įvairiais skaičiavimais yra apie 3000 šnekamųjų kalbų. Kalbančiųjų tomis kalbomis skaičius labai skiriasi. Žmonių šnekamosios (be jų yra dar dirbtinės kalbos) kalbos skirstomos į kalbų šeimas ir grupes. Į šeimas kalbos skirstomos pagal jų giminiškumą, t.y. vienai šeimai priklauso iš vienos prokalbės išsivysčiusios kalbos. Ši prokalbė retai yra tiesiogiai žinoma, nes daugelis kalbų turi tik trumpą rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotą istoriją.
Šiame darbe siekiama aptarti finų kalbas, apžvelgti jų skirstymą, jų kalbinį santykį su baltais bei paanalizuoti finų kalbų poveikį baltų kalboms ir atvirkščiai. Ši tema lietuvių mokslinėje literatūroje nėra plačiai tyrinėta, mokslininkai dažnai nesutaria kalbų grupavimo klausimais – skirtingi autoriai skirtingai skirsto kalbas. Darbas sudarytas iš trijų dalių: pirmojoje bus bendrai aptariamos finų kalbos, pateikiama keletas jų skirstymo variantų, apžvelgiami istoriniai finų ryšiai su baltais; antrojoje – bandoma, remiantis kalbų pavyzdžiais, trumpai panagrinėti baltų kalbinę įtaką finams, atskirai aptariant keturias finų kalbų grupes, apžvelgti skolinius, taip pat baltų morfologinį ir fonetinį poveikį finams, ir trečiojoje – aptarti, kokią įtaką finų kalbos turėjo baltams.
1. Finų kalbos, jų skirstymas bei istoriniai ir kalbiniai ryšiai su baltais
Finų kalbos priklauso uraliečių kalbų šeimai. Istoriniais duomenimis, finų-ugrų protėvynė buvo Volgos bei Okos upių baseinuose. Iš čia pirmiausiai išsikraustė ugrai, kurie pasiekė Uralą bei Obės upę. Ten išliko dvi jų kalbos – chantų ir mansių. Nuo Obės dalis ugrų keliavo toliau į vakarus, pasiekė Europą ir IX a.įsikūrė Dunojaus vidurupyje, kur susidarė vengrų tauta. Paskutiniai iš finų-ugrų protėvynės į vakarus išsikraustė finai, kurie pasiekė net Baltijos jūrą ir Skandinaviją. Senojoje protėvynėje liko tos finų gentys, iš kurių vėliau išsivystė mordvių bei marių kalbos.
Ryšių tarp baltų ir finų grupių studijavimo pradžia laikomas V.Thomseno veikalas “Ryšiai tarp finų ir baltų (lietuvių – latvių) kalbų” (1890). Vėliau šio tyrinėtojo išvadas tikslino ir tobulino kiti lietuvių (K.Jaunius, K.Būga, A.Sabaliauskas) ir suomių (J.Kalima, L.Hakulinen, Ariste, E.Setiali, E.Nieminen) kalbininkai. Iš jų darbų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!