Bendrinė kalba ir jos santykis su tarmėmis

• aprašyti ir apibūdinti bendrinės lietuvių kalbos santykį su tarmėmis,
• aprašyti tų tarmių įtaką ir reikšmę bendrinei kalbai,
• įvardyti problemas, susijusias su tarmėmis, kurios aktualiausios dabartinėje Lietuvoje.
Įvadas
Jau seniai žmonės pastebėjo, kad ir gyvendami toje pačioje teritorijoje skiriasi kalba, o lietuvių tauta taip pat ne išimtis. Nors pagal savo užimamą plotą Lietuvą nėra didelė valstybė (vos 65,3 tūkstančiai km2), tačiau galima matyti, jog ir šitoje nedidelėje teritorijoje, įvairiose vietose šnekama vis kitaip. Einant šimtmečiams susidarė tarmės, o šiose dar ir įvairių šnektų. Susidomėjus tarmėmis, imta jas tirti, aprašyti jų ypatybes. Tarmes tiriantis mokslas vadinamas dialektologija, o jos pagrindiniai uždaviniai jau minėti dalykai: tirti tarmes, nagrinėti jų ypatybes. Lietuvių tarmės domino ir domina daugelį mokslininkų, tyrinėjančių kalbas. Viena pagrindinių priežasčių būtų galima įvardinti lietuvių kalbos archajiškumą - lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų, daugiau, negu kitos šių dienų gyvosios kalbos išlaikiusi senovės indoeuropiečių prokalbės ypatybių. Žymesnieji lietuvių kalbos tyrinėtojai būtų V. Grinaveckis, Z.Zinkevičius, A. Girdenis. Iš senesniųjų tyrinėtojų minėtini A. Baranauskas, F. Kuršaitis, A.Salys, K. Būga, J. Basanavičius.
Lietuvos tarmių skirstymas remiasi fonetinių ypatybių panašumais ir skirtumais. Lietuvių tarmėse labiausiai įvairuoja balsiai, jų junginiai ir kirčiavimas, todėl tarmės dabar iš esmės klasifikuojamos pagal balsyno ir kirčiavimo ypatumus. Šiuo metu tarmės dažniausiai skirstomos pagal A. Girdenio ir Z.Zinkevičiaus duodamą klasifikaciją. Taigi pagal šitokią klasifikaciją, skiriamos dvi didelės aukštaičių ir žemaičių tarmės, aukštaičiai dar skiriami į tris dalis: Vakarų, Rytų ir Pietų, o žemaičiai į Šiaurės, Pietų ir Vakarų žemaičius.
Tačiau tarmės atstovauja šnekamajai kalbai, o iškilo būtinybė atsirasti ir rašomajai; tam reikėjo daugiau ar mažiau pradėti norminti kalbą, taip atsirado bendrinė kalba. Lietuvių bendrinės kalbos pagrindu buvo paimta Užnemunės aukštaičių tarmė, o tai lėmė ekonominė XIX a. pabaigos Lietuvos sankloda. Tačiau susiformavusi vienos tarmės pagrindu, bendrinė kalba tolsta nuo jos ir tampa savarankiška sistema, kurią įtakoja nemažai veiksnių ir vienas iš jų yra tarmės.
Lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!